Romualdas Granauskas "Šventųjų gyvenimai"

 "Niekam neatsiveria pasaulis iš karto. Lipdomės jį, kaip bitės siuva korį: po trupinį, bet kasdien, po nedaug, bet nuolatos. Kad būtų kur dėti savo jausmų, minčių, vėliau - prisiminimų medų. Kitaip nebūna, kitaip niekam nebuvo."

~62 psl.

Romualdas Granauskas yra vienas iš tų rašytojų, kurie yra artimi širdžiai. Gal taip yra todėl, kad jo gimtinė vos už keliasdešimt kilometrų nuo manosios. Gal todėl, kad jis žemaitis, o gal todėl, nes yra paprastas, linksmas žmogus ir puikus rašytojas. Prieš tai skaičiau tik jo apysaką "Gyvenimas po klevu", tačiau spėjau pajusti jam pagarbą ir begalinį susižavėjimą jo kūryba.

Ilgai skaičiau šią knygą, bet ne todėl, kad ji būtų man nepatikusi. Paprasčiausiai knygą sudarytą iš novelių, kurios turi ir pliusų ir minusų. Jos greit skaitosi, bet dažnai, bent jau man, būna taip, kad perskaičius keletą padedi į šoną ir pamiršti, kad pradėjai skaityti. Pati knyga žavi savo paprastumu ir nuoširdumu. Kitko ir negalėjau tikėtis iš Granausko. Gal tik sunku buvo įsivaizduoti knygos įvykius, veikėjų nuotaikas, nes aprašomi laikai, kai dar net nebuvau gimusi ir sunkiai įsivaizduoju tuos laikus, kai buvo Tarybinė Lietuva.
Bet labai džiaugiuosi, kad turiu šią knygą savo asmeninėje mini bibliotekėlėje, ji tokia artima ir taip primena mano pačios šaknis, gimtinę - mažą Žemaitijos kaimelį.


Puslapių skaičius: 136.
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013 m.
Iš kur gavau? Pirkau knygų mugėje.
Mano įvertinimas: 4/5