Richard Bach "Tiltas per amžinybę"

Knyga, plačiąja prasme, yra apie meilę, o jei žiūrėsim siauriau, tai apie vyruką, ieškanti savo "tobulos moters", "savo sielos draugės", bet apsikausčiusi nematomas šarvais, kurie diktuoja tai, kad jis neturi būti suvaržytas jokios moters, nes taip galėtų prarasti savo laisvę. Tiek ir dabar rašant, tiek ir skaitant knyga atrodė ir naivoka, ir keistoka, tiek dėl to, kad atrodytų tikrai neįmanoma rasti tobulo žmogaus, tiek tuo, kad pagrindinis veikėjas sugeba susapnuoti savo ateitį, save ateityje, o paskui dar sugebėjimai pasinerti į astralines keliones...Žodžiu lyg ir visai logiškai prasidėjusi knyga vėliau sukeistybėja į pabaigą visai. Bet ir vėl, skaitai ir tiki tuo, nes atrodo autorius čia savo gyvenimą aprašo ir viskas tikrai turėjo būti iš tikrųjų. Taip pat, skaičiau sakinį, kad tai knyga, keičianti gyvenimą ir panašiai, negaliu su tuo kategoriškai nesutikti, nes minčių yra ir uojej kokių gerų minčių, apie gyvenimą, apie santykius, apie meilę. Tikrai skaitai ir susimąstai apie save pati, apie savo požiūrį į įvairius gyvenimiškus dalykus.
Knygos prie mėgstamiausių priskirti tikrai negaliu, bet prie patikusių drąsiai dedu. Turbūt antrą kartą visos neskaityčiau, nebent karts nuo karto permesiu akimis knygoje pasižymėtas patikusias ciatatas.

Caroline Bréhat "Aš mylėjau manipuliuotoją"

Šią knyga su didžiule pertrauka skaičiau net visus metus! Iš to išplaukia tai, kad knygos pradžia manęs tikrai neįtraukė ir neviliojo skaityti toliau, tačiau, tai labai plona knygutė, tad norėjosi pagaliau ją baigti.

Jei neklystų, knyga paremta tikrais, pačios autorės išgyvenimais. Joje pasakojama apie merginą, kuri sutinka svajonių vaikiną. Jis nuostabiai gražus, įdomus, traukiantis. Su juo ji jaučiasi ypatingai. Nekreipdama dėmesio į kelis keistus nutikimus, ji įsimyli, sutinka su juo tuoktis ir net pastoja. Bet visas blogumas prasideda po vestuvių, kai išaiškėja su kokiu pabaisa ir psichologiniu ligoniu ji susiejo savo gyvenimą.

Knyga man pasirodė silpnoka, lyg skaityčiau žurnalo straipsnį apie nelaimingą meilę. Taip ir šią istoriją butų galimą sutalpinti į porą žurnalo puslapių. Tiesiog visas knygos turinys yra vis blogėjantys santykiai, kol pagaliau pagrindinė veikėja suvokia, kad ilgiau taip tęstis nebegali. Žvelgiant iš kitos pusės, ši knyga labiau psichologinė, čia veiksmas toliau už dviejų žmonių santykių ribų neišeina, psichologiniai vyro sutrikimai siejami su sunkiais vaikystės išgyvenimais. Kadangi ir pats pavadinimas kalba apie manipuliuotoją, knygoje pavaizduotose santykiuose daug psichologinio smurto, manipuliavimo, kurį iš pradžių sunku pastebėti, o vėliau nelengva nutraukti. Knyga labiau ir skirta suvokti, kad tokie santykiai, kokie joje pavaizduoti, yra netinkami, kad moteris laiku sugebėtų atpažinti manipuliuotoją ir nutrauktų tokius santykius. Taigi, knyga pamokančio/psichologinio pobūdžio. Vis gi, aš nesu tokių knygų didelė gerbėja, pasigedau įtraukiančios istorijos, įdomaus siužeto ir rašymo stiliaus. Knygai skyriau 1/5, bet, manau, moterys susidūrusios su panašiais sunkumais gyvenime - ras save ir turės iš ko pasimokyti. Aprašoma skaudi tema, kuri turėtų sukrėsti ir iššaukti didelę diskusiją mano viduje, tačiau didesnio įspūdžio knyga mano skaitymo istorijoje nepalieka.

Diane Chamberlain "Pribuvėjos išpažintis"

Neslėpsiu, knygą norėjau perskaityti dėl jos pavadinimo, kadangi yra asociacijų su mano pačios studijuojama specialybe. O taip pat, susipažinau su dar viena, šiuo metu labai populiaria, rašytoja.

Knyga pasakoja apie pribuvėją Noelę, po kurios mirties pradeda aiškėti labai daug paslaptingų jos gyvenimo įvykių. Šias paslaptis išsiaiškinti nusprendžia dvi labai geros Noelės draugės Tara ir Ema. Knygoje vis aiškėjant kas ir kaip, moterys patiria ir išgyvena labai daug. Ir džiaugsmo, ir skausmo.

Apie knygą galiu pasakyti, kad tai labai moteriška, išgyvenimų pilna knyga. Tikrų tikriausia drama, su pačiais netikėčiausiais siužeto posūkiais, kurie mane tikrai stebino. Knygoje paliesta daug gyvenimiškų, skaudžių temų, kas labai priminė J.Picoult kūrybą. Žinau, kad ne vienintelė jas lyginu, bet abi rašytojos man patinka. Manau, viena po kitos tokias knygas skaityti jau būtų per saldu, tačiau karts nuo karto ir ypač, kai nori kažko lengvai skaitomo, tai pats tas. Vertinu 4/5, nes vietomis, ypatingai, kai sprendėsi žmonių likimai, norėjau stipresnių dialogų. D.Chamberlain tikrai dar skaitysiu ir rekomenduoti galiu  moterims ieškančioms įdomios, moteriškos, dramatiškos knygos vakarui ar keliems. :)