2016 m. gruodžio 27 d., antradienis

Richard Bach "Tiltas per amžinybę"


Knyga, plačiąja prasme, yra apie meilę, o jei žiūrėsim siauriau, tai apie vyruką, ieškanti savo "tobulos moters", "savo sielos draugės", bet apsikausčiusi nematomas šarvais, kurie diktuoja tai, kad jis neturi būti suvaržytas jokios moters, nes taip galėtų prarasti savo laisvę. Tiek ir dabar rašant, tiek ir skaitant knyga atrodė ir naivoka, ir keistoka, tiek dėl to, kad atrodytų tikrai neįmanoma rasti tobulo žmogaus, tiek tuo, kad pagrindinis veikėjas sugeba susapnuoti savo ateitį, save ateityje, o paskui dar sugebėjimai pasinerti į astralines keliones...Žodžiu lyg ir visai logiškai prasidėjusi knyga vėliau sukeistybėja į pabaigą visai. Bet ir vėl, skaitai ir tiki tuo, nes atrodo autorius čia savo gyvenimą aprašo ir viskas tikrai turėjo būti iš tikrųjų. Taip pat, skaičiau sakinį, kad tai knyga, keičianti gyvenimą ir panašiai, negaliu su tuo kategoriškai nesutikti, nes minčių yra ir uojej kokių gerų minčių, apie gyvenimą, apie santykius, apie meilę. Tikrai skaitai ir susimąstai apie save pati, apie savo požiūrį į įvairius gyvenimiškus dalykus.
Knygos prie mėgstamiausių priskirti tikrai negaliu, bet prie patikusių drąsiai dedu. Turbūt antrą kartą visos neskaityčiau, nebent karts nuo karto permesiu akimis knygoje pasižymėtas patikusias ciatatas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą