Pirmoji šiais metais perskaityta knyga - detektyvas. Ir ne šiaip koks, o rimtas, skandinaviškas ir šiurpus. Ar gi begali kas būti geriau? Na taip, gaila, kad nebuvo sniego, turbūt, būčiau visur paranojiškai mačius sniego senius. :D O istorija tokia: Haris Hūlė, detektyvas, kuriam pavesta tirti "Sniego senio" bylą. "Sniego seniu" žudikas pramintas, nes įvykdęs nusikaltimą palieka ženklą - sniego senį. Manau, kad neverta nė pasakoti, kas dėjosi paskui. Viena detalė po kitos, už kurios kabiniesi, o paskui vėl grįžti į tą pradžios tašką, kol pagaliau atsikabina visi kabliukai ir išsiaiškinama kas tas žudikas. Ir aš bandžiau pabūti detektyve. Mhm, sekėsi gana prastai ( :D) , nes įtarinėdama šokinėjau nuo vieno personažo prie kito, bet skaityti vis tiek įdomu. Rašau dabar ir galvoju, kad to šiurpumo nebuvo taip jau ir daug. Dėl manęs galėjo būti ir labiau aprašinėjamos tos šiurpios vietelės, su visom detalėm. Aišku, pati idėja su sniego seniu, bent jau man tikrai niekur nematyta ir negirdėta. Detektyvas, geras, tikrai tikrai. Įdomus, nenuspėjamas, painus, toks koks ir turi būti detektyvas. Labai džiaugiuosi, kad jį perskaičiau, bet yra bet. Galvoju ir skaitau, tempė tempė iš pradžių tą gumą, nieko nevyko, o pabaiga taip jau staigiai padaryta. Šast šast ir žudikas pagautas. Kažkaip atrodo, kad autorius išsisėmė, čia mano tokia nuomonė. Bet, kaip ir sakiau, tikrai geras detektyvas. :)
Leidykla: Baltos lankos, 2013 m.
Puslapių skaičius: 471.
Iš kur gavau? Kalėdinė dovana. :)
Mano įvertinimas: 4/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą