Margaret Atwood "Greis"

Turbūt kiekvienas prisiekęs skaitytojas, o ne tik aš, į keliones ima knygą. Anksčiau to nebūdavo, tačiau dabar vis dažniau su manim keliauja ir knygos. :) toliausiai keliavusi yra "Madagaskaras" (net į Prancūziją), tačiau ši knyga buvo iš privalomos literatūros ir labai man nepatiko. "Greis" keliavo ir į Latvijos paplūdimį ir į sostinę - Vilnių. Telieka laukti gerų knygų praskaidrinančių laukimo akimirkas kelionėse.

Žvirgždynėje auga bijūnai. Jie kalasi pro pilkus akmenukus, pumpurais tiria orą kaip sraigės antenomis, tada pučiasi ir skleidžia vešlius tamsiai raudonus žiedus, spindinčius ir blizgančius kaip atlasas. Paskiau vainiklapiai skečiasi ir byra žemėn.

Margaret Atwood turbūt visiems geriau žinoma dėl jos knygos "Tarnaitės pasakojimas". Ir aš labai norėjau perskaityti šią knygą, o dabar tas noras tik sustiprėjo! Kadangi bibliotekoje radau tik "Greis", nutariau, kad pirmai pažinčiai to užteks. Su šypsena prisimenu dieną, kai pasiėmiau šią knygą ir bibliotekininkė manęs paklausė, kodėl manau, kad ji bus įdomi, nes niekas jos neskaito. Dabar galėsiu jai tai paneigti ir parekomenduoti šią knygą.

Gal jau daugelis pastebėjo, kaip aš nemėgstu atpasakoti siužetų. Nenoriu atskleisti per daug, o tas "ne per daug" puikiai matomas ant knygos nugarėlės. Tad, pasakysiu tik tiek, kad knygoje vaizduojamas XIX amžius, dėmesio centre Greis Marks, kuri būdama šešiolikos buvo apkaltinta žmogžudyste ir nuteista mirti, tačiau ne visiems tai atrodė teisinga. Greis buvo gera, nuolanki tarnaitė, todėl gerų žmonių pagalba ji nebuvo nužudyta, tačiau liko kalėti ligi gyvos galvos. Šioje knygoje jaunas daktaras Simonas nori ištyrinėti Greis psichiką, išsiaiškinti ar ji tikrai atliko tą šiurpų nusikaltimą, o jei taip, tai kodėl?
Knyga man patiko, net labai! Žinot tas knygas, kur nereikia ieškoti užslėptų minčių tarp meninių pasisakymų ir panašiai, kur tiesiog skaitai, mėgaujiesi siužetu ir įsigyveni į knygą? Gal kiek nepatiko pradžia, nes istorija aprašoma knygoje nėra išgalvota, tai tikra istorija, kuri tuo metu Kanadoje buvo labai plačiai visiems žinoma, todėl atrodė, kad autorė net nesivargina skaitytoją supažindinti su tuo įvykiu. Tačiau, paskui viskas susidėlioja į savo vėžes, o tuo labiau, kad knyga stora tie pirmieji puslapiai, po daugelio kitų, pasimiršta. Daaar negaliu nepasidžiaugti tuo, kad autorė nebandė primesti savo nuomonės, pabaigoje taip ir nėra viskas išaiškinama, net atsiranda mistikos, tačiau, Atwood neprikuria to, ko nebuvo. Manau, puikus sprendimas, rašant apie tikrus įvykius.
Taigi, neabejotinai - rekomenduoju! Nežinau kaip su "Tarnaitės pasakojimas" gal knyga daug įdomesnė, geresnė nei mano skaityta, todėl kitiems jau perskaičiusiems "Tarnaitės pasakojimas" ši gali pasirodyti silpnesnė. Tačiau vis tiek perskaitykit, tikiu, kad nepasigailėsit. :)

Puslapių skaičius: 536.
Leidykla: Tyto alba, 1999 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 5/5.