Dėkinga už šios knygos buvimą mano bibliotekoje esu Baltų lankų leidyklai. Apie ją ilgai galvojau, vis norėjau perskaityti, o jie mano norą išpildė! Aišku, prieš tai teko sužaisti jų paskyroje organizuojamame konkurse. Ir aš esu puikus pavyzdys, kaip galima laimėti knygų tiesiog facebook'e. Tad, bandykit ir jūs, laimė tikrai nusišypsos. :)
Netolima ateitis. Gileado respublika.
Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...
Margaret Atwood kūryba man jau pažįstama, prieš daugiau nei metus skaičiau jos knygą "Greis" ir ji man taip pat labai patiko, kaip ir ši. Knygose autorė sukuria labai ryškius, įdomius, paslaptingus moterų paveikslus, kurios ne šiaip sau kokios silpnos ar plevėsos, o mąstančios, bet vis patenkančios į nepavydėtinas situacijas. Ši knyga pirmiausia mane sužavėjo siužetu. Istorija niekur man nebuvo girdėta, todėl labai įdomi, sugalvok tu man taip, kad moterys atskiriamos nuo pasaulio ir jų gyvenimo esmė lieka tik reprodukcinė funkcija. Gimdymai ir šiaip visi dalykėliai susiję su tuo man kuo puikiausiai pažįstami, kadangi pati studijuoju akušeriją ir žmogaus atėjimą į šį pasaulį teko matyti ir ne vieną kartą. Tik ar norėtųsi į pasaulį atvesti žmogučius, jei būtų tokios sąlygos, kokios buvo knygoje? Nemanau. Net neįsivaizduoju savęs Tarnaitės vietoje, toks gyvenimas tikrų tikriausia kančia, štai kodėl jos taip dažnai galvoja apie savižudybę vis bandoma jas apsaugoti nuo to. Knygą įdomu skaityti, man labai patiko veikėjos mintys, prisiminimai, noras laužyti taisykles.
Gaaal šiek tiek pykstu dėl pabaigos, kuri tokia buvo tikrų tikriausiai - "lyg iš giedro dangaus", tačiau lyg ir sudėlioti visi taškai, tai ko čia pykti, bet vis tiek norėjosi dar, o kai nori dar, reiškia knyga tikrai gera.
Nors niekada nenorėčiau, kad šios knygos puslapiai virstu realybę, knyga man patiko! Jau du pliusukai nuo manęs, Atwood!
Puslapių skaičius: 332.
Leidykla: Baltos lankos, 2012 m.Mano įvertinimas: 5/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą