Jodi Picoult "Mano sesers globėjas"

Tokias knygas, kaip ši norisi susirankioti iš visos gausybės ir pasidėti į atskirą skyrelį. Į skyrelį, kurio pavadinimas galėtų būti - "Gyvenimas". Būtent gyvenimiškas situacijas savo knygose aprašo J.Picoult, ne kažką iš fantastikos srities, ne tai, kas gal būt būtų įvertinta aukščiausiomis literatūrinėmis premijomis,o tai, kas yra taip arti kiekvieno žmogaus, kiekvieno iš mūsų. Šioje knygoje tiek visko daug ir taip viskas suprantamai apjungta, kad skaitymas tapo ir savęs, savo jausmų analize. O jei konkrečiau, tai knygoje pasakojama apie šeimą, ištiktą nelaimės- viena dukrų serga sunkia vėžio forma. Tai ir yra pagrindinis knygos epicentras, tačiau šalia to, vyksta ir daugelis kitų dalykų. Suprantama, kad kova su vėžiu reikalauja velniškai daug pastangų ne tik sergančiojo, bet ir jo šeimos, kiekvienas naujas atkrytis, progresuojančios ligos simptomas, nauji gydymo būdai ir mergaitės reakcija į juos. Tėvai, norėdami išsaugoti savo dukrelės gyvybę, padėdami pažengusios medicinos "suprojektuoja" naują vaikelį (o gal tiksliau būtų kiaušinėlį), kuris būtų kuo labiau panašus į vėžiu sergančios Keitės DNR. Kam to reikia? Tam, kad prireikus kaulų čiulpų ar kitos donorystės šalia būtų toks donoras, kuris visada idealiai tiktų. Skamba kažkaip ne taip ar ne? Dėl to ir kylą sumaištis, nes Ana, sesers donorė, sulaukusi paauglystės nusprendžia tėvams iškelti ieškinį, dėl to, kad ji pati neturi medicininės teisės į savo kūną. Atrodytų painu, bet knyga tikrai parašyta suprantamai ir aiškiai. Šalia to yra ir santykiai tarp vyro ir moters, kaip jie pasikeičia, kai šeimą ištinką krizė, atstumto ir bėdų virtinėse pamiršto sūnaus bandymai atkreipti dėmesį į save, susitaikymas su mirtimi ir daugelis kitų temų, kurių suvokimas ir radimas priklauso nuo pačio skaitytojo. Sakoma, kad skaitant randi tai, ko paslapčia ir ieškai. Patiko tai, kad visa esmė buvo ne teismo nuosprendyje, o visame procese, kurio metu visi atsiskleidė ir susigaudė savo jausmuose, patiko ir netikėta pabaiga, kurios neprisiminiau, nors ir buvau daaaug anksčiau mačiusi filmą. Vienu žodžiu, o gal jau būtų keliais :D noriu pasakyti, kad knyga man asmeniškai buvo ir įdomi, ir gražiai, paprastai parašyta ir labai griebianti už širdies. Tikrai rekomenduoju. :)

Puslapių skaičius: 432.

Leidykla: Alma littera, 2015 m.

Mano įvertinimas: 5/5.