Mano įvertinimas: 4/5.
Ši knyga lentynoje guli nuo pačios pirmosios mano aplankytos knygų mugės laikų. Tai būtų 5-6 metai atgal. Tikrai ilgas laikotarpis, tačiau, manau, kad kiekviena knyga yra perskaitoma laiku, kad ir kada perskaityta, skaitytojui ji suteikia tai, ko jis tuo metu joje ieško. Šioje knygoje sau aš radau daug.
Siužetas: Romanas pasakoja apie penkiasdešimt ketverių metų namsergę Renė. Ji dirba viename Prancūzijos turtuolių name, nors daugeliui ji atrodo, kaip tipinė namsargė, Renė iš tiesų, yra protinga, intelektuali ir besidominti literatūra, menu, muzika, moteris. Knygoje svarbus vaidmuo tenka ir Palomai - vienai iš to namo gyventojų, labai protingai dvylikametei mergaite, kuri gyvena supama turto ir visos aukštuomenės beprasmybės. Palomos tikslas - per savo tryliktąjį gimtadienį nusižudyti.
Mano nuomonė: Tai knyga - apgavikė. Pirmiausia mane apgavo viršelis ir pats knygos apipavidalinimas. Ji visai mažytė, su trumpais skyriais, todėl tikėjausi, kad knyga bus lengvai skaitoma ir didelio susikaupimo nereikalaujančio siužeto. Klydau, nes knyga tikra filosofinė bomba, kurioje didžiąją laiko dalį užima ne įvykiai, o aplinkinio pasaulio stebėjimas, mąstymas apie skirtingas visuomenes klases, žmonių elgesį, požiūrius, pačią gyvenimo prasmę. Knyga prikimšta sudėtingų terminų, kurie šiek tiek erzino, bet tuo pačiu ir suteikė knygai savotiško rimtumo. Toliau, knyga apgavo mane savo ne itin įdomia pradžia, todėl teko prie knygos pratintis pamažu, bet vėliau aš ją tiesiog prarijau ir vis laukiau kada galėsiu prisėsti ir paskaityti.
Tai tikrai puiki knyga, verčianti susimąstyti apie gyvenimo trapumą, dalykus, kuriuos reikia vertinti, kuriais reikia mėgautis. Tik dar kartą įsitikinau seniai žinoma tiesa - mažuose dalykuose slepiasi didžioji laimė. Ir šioje knygoje, dėmesys nėra sutelktas į kažkokius didelius įvykius, priešingai, knyga parodo, kad laimė tai viena, bet gerai pasirinkta draugė, tradicinis arbatos gėrimas ir naminių skanėstų ragavimas, tai nauja ir įdomi pažintis, knygos, filmai, menas, mylimas augintinis ir daug panašių dalykų. Pabaiga man buvo netikėta ir užvertusi knyga nubraukiau ašarą. Buvo gera skaityti šią knygą, pasisemti išminties ir dar kartą savyje perkratyti savo vertybių stalčiuką. Stipriai rekomenduoju, manau, kad ši knyga nedovanotinai pamiršta, bet džiaugiuosi, kad ji atgimė mano skaitiniuose. :)
Ši knyga buvo pirmoji, kurią įdėjau į savo naują lentyną! Čia ne šiaip sau paminėjau - lentynos knygoms ieškojau ilgai ir nuobodžiai, nes norėjau turėti tokią, kurioje sudėsiu savo 'auksinius' atradimus. Taigi, taip gavosi, kad ši knyga buvo pirmoji. Jei atvirai, pradžią beskaitydama norėjau ją numesti.. Bet va kažkoks vidinis balsas sakė, kad turėčiau kantrybas, kad gausiu daug. Ir kaip dažnai būna, vidinis balsas neklydo.
AtsakytiPanaikinti