Rodomi pranešimai su žymėmis Žaltvykslė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Žaltvykslė. Rodyti visus pranešimus

2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

Stephen King "Švytėjimas"


Mano įvertinimas: 5/5.

Po pirmos, labai įdomios pažinties su Stephen King kūryba, užsimaniau paskaityti kažką dar. Ir šiaip jau buvo metas paskaityti ką nors mistiško, šiurpoko, kažko tokio "kingiško". :D

Siužetas: Knygoje pasakojama apie šeimą, kuri žiemai įsikelia į viešbutį "Panorama". Ten tėvas Džekas turi atlikti prižiūrėtojo pareigas, o kartu su juo atvyksta ir jo žmona Vendi bei penkerių sūnus Denis. Šeimyna didžiuliame viešbutyje lieka vieni, o prasidėjus sniego pūgoms ir visai atskirti nuo išorinio pasaulio. Ir, žinoma, tada pradeda dėtis keisčiausi dalykai, viešbutis pradeda veikti gyventojus, pirmasis tai supranta mažasis Denis, kuris turi Dievo dovaną - vizijas, kurios dar vadinamos "švytėjimu".

Mano nuomonė: Gavau absoliučiai viską, ko ir tikėjausi iš šios knygos, o siaubo dar ir su kaupu. Skaitant, kai nieko nebūdavo namuose, nugara lakstė šiurpuliukai ir atrodydavo, kad vis kažkas kažkur krebžda, vaikšto. Bet už tai Kingas man ir patinka, jis taip puikiai išpildo siaubo elementus, ko kartais net kino filmuose pasigendu. O kalbant apie filmus, užmečiau akį į garsiąją knygos ekranizaciją ir galiu patvirtinti senai žinomą tiesą, kad knygos daug geriau už filmus.

Kaip ir anksčiau mano skaitytame romane "Gyvūnėlių kapinės", taip ir čia pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai, žiūrima į kiekvieną šeimos asmenį atskirai, sutelkiamas dėmesys į visų psichologiją. Denis nori tik, kad tėvai būtų  laimingi, niekada nesugalvotų skirtis. Vendi nori, kad pagaliau šeimoje viskas būtų kaip anksčiau, Džekas negertų ir visi laimingai  gyventų. O Džekas jausdamas kaltę už ankstesnes klaidas, nori  pasitaisyti, bet veikiamas didžiulio noro išgerti ir viešbučio atmosferos, jis nesugeba atskirti tikrovės nuo haliucinacijų. O tos haliucinacijos aprašytos labai tikroviškai ir įdomiai.

Be to, yra antra knygos dalis pavadinimu "Daktaras miegas", kurioje pasakojama mažojo berniuko Denio tolimesnio gyvenimo istorija. Tikiuosi, kad ateityje paklius ir ši knyga man į rankas.

Galiu tik pridurti, kad labai rekomenduoju šį rašytoją, jei dar neteko jo skaityti. Aš garantuotai dar skaitysiu ir skaitysiu jo išleistus kūrinius, nes tikrai verta.

2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Antanas Škėma "Balta drobulė"

Galiu nudžiuginti tuos, kam atsibodo skaityti apie privalomąją literatūrą mano bloge. Artimiausiu metu neplanuoju imtis jokios privalomos knygos. Tad, stengsiuosi pribaigti tas, kurios  jau ilgokai užsibuvo lentynoje.
Taigi, dabar turėčiau kalbėti apie "Baltą drobulę". Bet tai ,iš ties, yra nelengva. Knyga paini, sunki ir varginanti. Lyg ir jau keliauji siužeto linija, viską supranti, ir staiga vėl viskas pasidaro painu, nebeaišku.
Bandysiu papasakoti taip kaip aš ją supratau, bet turbūt ją suprasti reikėjo visai kitaip.:D

Pagrindinis veikėjas - Antanas Garšva. Viename Amerikos viešbučių dirbantis liftininku. Pirmiausia, man užkliūna tai, kad poetas turi dirbti tokį visai neįdomu, varginanti darbą, kuris žudo menišką Garšvos sielą. Jis įsimyli Eleną. Ir nori su ja gyventi, gyventi ir kurti. Tačiau, Garšva serga nepagydoma liga ir turi atsisakyti tokios minties. Labai daug yra asmeninių Garšvos minčių, pamąstymų. Rišlių dialogų išvis, vos vienas kitas. Tad, kaip ir sakiau skaityti nelengva. Į šią istoriją įsipina ir Antano Garšvos atsiminimai apie vaikystę ir gyvenimą Lietuvoje, apie jo kūrybinius bandymus ir lengvabūdišką gyvenimą. Iš jo atsiminimų, galime matyti, kad vaikystė nebuvo lengva. Motina susirgo šizofreniją ir tėvas ją apleido, o kai motiną ištikdavo priepuoliai, jis ją mušdavo.
Man asmeniškai, ši knyga nelabai patiko. Daug pesimizmo, ironijos ir šaltumo iš jos sklinda. Gal šiek tiek pakeisiu savo nuomonę, kai knygą išnagrinėsime mokykloje. Nes visgi, kiek teko girdėti tai ši knygą turi ir autobiografiškumo pačiam autoriui - Antanui Škėmai. Ir, galbūt kažkurios nelaimės knygoje palietusios vaikėją, buvo tikros pačiam autoriui. Tada suprantama, kodėl tiek pilkumos šioje knygoje.
Bet žinokit, džiaugiuosi, kad perskaičiau šią knygą, taip nusimečiau didžiulį vargą nuo pečių, praplėčiau savo knygiškąjį akiratį ir išbandžiau savo kantrybę. :)