2013 m. birželio 24 d., pirmadienis

Lorenzo Licalzi "Ko tu iš manęs tikiesi?"



 Puslapių skaičius: 156.

Leidykla: Tyto alba, 2008 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Įvertinimas: 5/5

Mane patraukė pavadinimas. Turbūt, kiekvienas iš mūsų  per savo gyvenimą dažnai garsiai ar mintyse pakartojame šį klausimą. Ko tu iš manęs tikiesi? Ir iš manęs tiek dabar tikimasi... Kad kitais metais puikiai baigsiu mokyklą, išlaikysiu egzaminus aukščiausiais balais ir įstosiu į mediciną... Aš irgi to labai noriu ir tikiuosi, kad išsipildys mano užsibrėžti tikslai, bet vis tiek kirba mintelė, o jei ne? Na, bet jau nuklydau į lankas. Tikiuosi, kad viskas man ateityje susiklostys gerai! :)

Ilgos ir vienodos profesoriaus Tomazo Pereco dienos slenka tarp senatvinės silpnaprotystės, visokiausių ligų kamuojamų „kolegų“ senelių ir savanorių pagalbininkų, tenorinčių apvalyti savo sąžinę, veidmainystės. Nugyventų gyvenimų istorijos persipina su praeities atsiminimais, palikusiais neišdildomą pėdsaką surūgėlio ir atskalūno Pereco gyvenime: kadaise puikus mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas, dabar, ištiktas insulto, priverstas leisti dienas invalido vežimėlyje. Tačiau susitikimas su buvusia balerina, septyniasdešimtmete Elena, pakeičia jo gyvenimą.

Ar pastebėjot , kaip dažnai mažos, plonos knygutės savyje slepia didžiausius kalnus išminties? Ši knyga yra viena tokių. Nemaniau, kad Tomazo Pereco, garbaus amžiaus profesoriaus, gyvenimas senelių namuose gali būti bent kiek įdomus jaunam žmogui. Tačiau kaip aš klydau! Mėgavausi lengvu rašymo stiliumi ir pasakojimas tiesiog plaukte plaukė mano galvoje. Po keleto puslapių net pravirkau! Taip stipriai emociškai mane veikė knygos tekstas. Kaip man patiko Perecas, su tais savo akibrokštais ("Eik šiknon") ir natūralumu. Džiaugiuosi, kad tiek daug skausmo gyvenime patyręs žmogus sugebėjo pasikeisti, atrasti ir pripažinti meilę, nors ir per vėlai. Skaitydama, vis galvojau apie bėgančius metus. Kaip jie po truputi pasiims viską, kas brangu. To labiausiai ir bijau. Bijau netekti nuostabių žmonių, supančių mane, tik kurių dėka aš esu tokia, kokia esu. Turbūt nesugebėčiau būti tokia stipri kaip Perecas.
Puiki knyga!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą