2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

Vanessa Diffenbaugh "Gėlių kalba"


Puslapių skaičius: 336.

Leidykla: Alma littera, 2012 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Mano įvertinimas: 3+/5

Nelabai mėgstu, kai bibliotekininkė pradeda siūlyti įvairias, jos pačios skaitytas knygas. O taip yra todėl, nes, kai anksčiau ji tai darydavo, pastebėjau, kad mūsų skoniai skiriasi ir tai kas patinka jai, ne visada patinka man. Todėl, kai ji pradėjo kalbėti apie šią knygą, mintyse jau kurpiau planą, kaip čia mandagiau atsisakius. Bet pamačiusi viršelį su viliojančiu užrašu: 2011-ųjų metų "Džeinė Eir", nusprendžiau knygą perskaityti.

Viktorija Džons vaikystę praleido globos namuose. Sulaukusi aštuoniolikos juos palieka ir atsiduria... gatvėje. Mergina neturi nei artimųjų, nei kur eiti, todėl prieglobstį susiranda viešajame parke. Ten užveisia nedidelį gėlyną – gėles mergina pamilo dar vaikystėje, klausydamasi globėjos pasakojimų apie karalienės Viktorijos laikais gyvavusią gėlių kalbą.  Vieną kartą už merginos su gėlėmis užkliūva paslaptingo gėlių prekeivio žvilgsnis. Nepažįstamasis, žinantis tamsiausią Viktorijos paslaptį, privers prisiminti skausmingą praeitį, kurią ji taip stengėsi pamiršti, ir apsispręsti, ar verta rizikuoti viskuo, ką turi, dėl galimybės tapti laimingai...

Manau, kad autorė sugalvojo puikią knygos idėją. Ta Viktorijos laikų gėlių kalba mane stipriai paveikė. Mano mėgstamiausios gėlės buvo bijūnai, visada maniau, kad būtent šios gėlės puikuosis mano vestuvinėje puokštėje. Skaitydama sužinojau, kad bijūnai reiškia pyktį. Iš pradžių bandžiau nekreipti į tai dėmesio ir buvau įsitikinusi, jog tai paprasčiausi autorės pramanai, bet pasirodo, kad gėlių kalba gyvuoja jau ne vieną šimtmetį, tik ją žmonės šiek tiek primiršo. Pats siužetas ir istorija patiko taip pusėtinai. Vieną akimirką skaičiau susidomėjusi, o kitą jau galvojau, kad to ar ano per daug. Taip pat skaitydama vis galvojau, kad iš šios knygos išeitų visai neblogas romantinis filmas. Su mielu noru tokį žiūrėčiau sekmadienio vakare su puodeliu arbatos, kai norėtųsi pailsėti ir pažiūrėti ką nors paprasto, mielo ir neapsunkinančio galvos. Gal kas nori imti mane bemokslę į režisieres? :D Taigi, knyga nekeliauja į mėgstamiausiųjų sąrašą, bet rekomenduoju tiems, kam įdomu sužinoti gėlių reikšmes, patinka gėlės, meilės istorijos, gyvenimiški įvykiai, visokios dramos ir pagaliau laiminga pabaiga. :)

Iki kitų knygų! O aš kaupsiu energijas savo rytojaus 18 gimtadieniui. :D

P.S. Pavyzdukas kaip atrodo tas gėlių žodynėlis pateiktas knygos pabaigoje. Viso neįdėjau, nes nuotraukos gavosi labai nekokybiškos (nors jos tokios ir negali gautis su mano fotoaparatu).









Komentarų nėra:

Rašyti komentarą