John Green "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos"

Turbūt daugelis jau bent viena ausim girdėjo apie šią knygą. Kur čia negirdėsi, kai visas internetas tik ir mirga nuo atsiliepimų ir susižavėjimo šūksnių. Taigi, pasitaikius progai, net nesuabejojau verta šią knygą skaityti ar ne, labai jau norėjau sužinoti, kas ten tokio nepaprasto.

Knyga man iškart patiko savo siužetu ir idėja. Du vėžiu sergantys paaugliai, kurie susipažįsta, įsimyli ir tas trumpas, nenuspėjamas savo gyvenimo akimirkas paverčia tobulomis. Abu veikėjai ryškus, savotiški, ne kokie dėl savo ligos verkšlenantys vaikai (nors verkšlenimas yra visiškas niekis palyginus su šia liga ir skausmais, kuriuos kenčia tie žmogučiai). Tiesiog, Heizelė ir Ogastas parodė, kad liga nėra stabdis, reikia gyventi, išbandyti naujus dalykus.

Turbūt šis įrašas ir nebus baisiai ilgas, nes kažkaip sunku rašyti, dėlioti mintis, gal dėl ilgo laiko tarpo praėjusio nuo pastarojo įrašo. Esmė ta, kad man knyga patiko, bet ji buvo truputį tipiškai paaugliška, tai nėra blogai. Paaugliams tik tokias knygas ir siūlyti, bet man, nors ir nepavadinčiau savęs suaugusia, užtenka tik kartais tokias paskaityt.

Jeigu kam įdomu, tai teko ir man kelias ašaras nubraukti, nes pabaiga netikėta ir tikrai labai graudi.

Greit pasirodys ir pagal knygą pastatytas filmas

Puslapiai: 272.

Leidykla: Alma littera, 2013m.

Iš kur gavau? Iš mokyklos bibliotekos.

Mano įvertinimas: 4/5