Reşat Nuri Güntekin "Čiauškutė"

Žiemos miegu bando užmigti ir mano skaitomos knygos. Pasirodo naujas gyvenimo etapas nori pavogti visą mano laiką skiriamą knygoms. Tikiuosi, kad sugebėsiu tai įveikti. :D Nes laaaaaabai pasiilgau rašyti čia ir sekti kitų blogerių naujienas. Ne, meilės knygoms pamiršti neįmanoma. Čia grįžtų su šviežiai perskaityta knyga pavadinimu "Čiauškutė". Anksčiau apie šią knygą nieko nebuvau girdėjusi ir tuo labiau ji nebuvo mano norimų perskaityti sąraše. Tačiau vasara susipažinau su brolio drauge Austina (nepaprastai gražus vardas ar ne?) ir mes nuostabiai susidraugavom. Atsikrausčius į Kauną ji man atvežė šią knygą ir pasakė, kad tai jos mylimiausia ir mėgstamiausia knyga ir kai neturėsiu ką veikti galiu ją perskaityti. O, Dieve, kokia buvau laiminga ir kokia dėkinga jai dabar esu! Tikrai, tai viena geriausių knygų, kurias man teko skaityti. Pirmiausia mintis, kuri man šauna į galvą tai "gražu". Ši knyga man atrodo tokia tyra ir nepaliesta viso šiuolaikinio pasaulio. Dabar daugelis romanų neapsieina be sekso scenų, žudynių ir panašių dalykų, kurie jau tapo visiškai būdingi. Ši knyga ne tokia, joje tiek daug gėrio ir tyro sielos skausmo, kad daugelis populiariausių knygų šiais laikais nublanksta prieš tai, ką radau šioje. Taip gera, kad būtent ši knyga lydėjo mane pirmaisiais naujojo gyvenimo mėnesiais, kai patyriau tiek daug sunkumų ir skausmo. :) Gal dar ir dėl to ji man tokia brangi.

Knyga pasakoja apie Čalykušu (lietuviškai - Čiauškutė), jauną nepaprasto grožio mergaitę, kuri buvo tartum vijurkas ir be galo plepi, todėl ir praminta paukštuko vardu. Ji visus stebino savo išdaigomis ir nenustygstančiu būdu. Tačiau viena diena vėjavaikiškoji Feridė užaugo ir kaip į kiekvienos mergaitės gyvenimą, taip ir į jos, pasibeldė meilė. Ji įsimylėjo savo pusbrolį, iš kurio jai be galo patikdavo tyčiotis, nes jis buvo visiška jos priešingybė. Feridė kaip ir priklausė jos charakteriui vis stūmė kuo toliau nuo savęs Kiamraną, tačiau pati juto, kad jį myli. Visą meilę ir būsimas vestuves sugadina netikėta žinia, Kiamranas išvykęs į Europą sutiko kitą ir meiliais susibičiuliavo, visai pamiršęs Feridę. Feridė pasijuto  be galo įskaudinta ir išduota, todėl nieko nelaukusi pabėgo iš namų ir leidosi į savo gyvenimo kelionę. Čalykušu gyvenimas nepašykštėjo sunkumu. Ji kovojo už savo vietą po saule, stengėsi būti gera mokytoja, bandė įveikti visas blogų žmonių apkalbas, kurios lydėjo ją, nepaprasto grožio, gėrio ir tyrumo mergaitę, visą gyvenimą.

Pasikartosiu, kad tai nepaprastai graži knyga, praturtinusi sielą ir suteikusi vilties, kad tikra meilė egzistuoja ir nesvarbu, kad ir koks blogas yra aplinkinis pasaulis. Rekomenduoju visu 100%.



Puslapių skaičius: 487.
Leidykla: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960 m.
Iš kur gavau? Paskolino Austina. :)
Mano įvertinimas: 5/5