2015 m. sausio 2 d., penktadienis

E.L.James "Penkiasdešimt pilkų atspalvių"


Turbūt perskaičiau vieną populiariausių knygų, kuri pritraukė tūkstančių žmonių dėmesį. Prasidėjus tai psichozės bangai net negalvojau apie šios knygos skaitymą. Prisiklausiau įvairių nuomonių ir dažniausiai jos būdavo ne pačios geriausios.  Tačiau yra posakis: "Niekada nesakyk niekada" ir čia panaši situacija, kai aplink visi skaito ar skaitė šias knygas ir aš susigundžiau ir nusprendžiau, kad turiu pati įvertinti ir pasakyti savo nuomonę.

Turbūt tai pirma knyga, kurioje taip aiškiai išryškėja visi knygos pliusai ir minusai, kuriuos tiesiog galima suskirstyti, todėl šiame įraše taip ir darysiu, išskirsiu aspektus, kurie man patiko ir kurie ne. :)

Pradėkime nuo pliusų.

  • Knyga viliojanti ir paslaptinga. Nežinojau kaip kitaip apibūdinti potraukį šiai knygai, kurį atrodo jaučia visi. Ši knyga yra kažkas, kas traukia visus, gal tai sukurta tokia reklama, kuri pagerino pirkimus, nežinau, bet knyga tikrai traukia.
  • Lengvai skaitoma ir padeda atsipalaiduoti. Kiekvienas skaitytojas žino, kad skaitant storą neįdomią knygą kyla tikra kankynė. Skaitai ir atrodo nematyti galo, todėl dažnai ateina ir neskaitadieniai ir skaitymas sustoja visai. Su šia knyga taip nėra, nors joje ir yra minusų, tačiau smegenys nėra per daug apkraunamos, todėl lengva skaityti, o puslapiai tirpte tirpsta.
  • Intriga. Būtent dėl jos aš planuoju perskaityti ir kitas dvi dalis, nes labai smalsu kaip ten viskas baigsis.
O dabar metas minusams:
  • Panašumas su "Saulėlydžiu". Šiaip jau aš "Saulėlydžio" sagą mėgstu. Niekada nebuvau jai priešiška, nes kai buvau paauglė 12-14 metų su malonumu skaičiau tas knygas, kurios tikrai buvo labai įtraukiančios. Bet kvaila imti kažkokias detales ir jas taikyti naujoje knygoje. Erzina skaityti kokia pagrindinė veikėja nerangi, nepasitikinti savimi, o pagrindinis veikėjas pavojingas, galintis kelti grėsmę. Per daug jau panašumų.
  • Sekso scenos. Ten iš vis absurdas. :D negaliu nesijuokdama negalvoti apie jas, jau nieko nesakau apie sadomazochistinius dalykėlius, bet fiziškai neįmanomų dalykų pilna, todėl knyga tampa tik knyga,kurioje viskas išgalvota.
  • Lūpos kramtymas, kitos Anastazijos būdo savybės. Turbūt čia visiems tas užkliuvo. Nežinau kaip įmanoma tiek kramtyti lūpą ir tuo labiau kiekviename puslapyje tai paminėti.
  • Dialogai. Svarbiausia knygoje yra seksas, čia jau ir taip aišku, beeet ir tos sekso scenos kartojasi ir jau per gerklę pradeda lysti. Ir dar dialogai laaaabai jau skurdūs, pokalbių iš vis arba nėra arba jie labai primityvūs. 
Jeigu ieškot neįpareigojančio, lengvo romano, tada tikrai rekomenduoju šią knygą, bet jei norit, kad knygą teiktų džiaugsmo, peno apmąstymams ir ją prisimintumėt ir po keleto metų - neskaitykite, nerasite nieko panašaus, o ir išliekamosios vertės nėra. 


Puslapių skaičius: 504.
Leidykla: Alma littera, 2013 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 3/5

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą