2015 m. birželio 1 d., pirmadienis

Patricia Highsmith "Talentingasis misteris Riplis"


Nemeluosiu, skaičiau šią knygą taaaaip ilgai, taaaaip ilgai, kad net gėda sakyti. Iš bibliotekos pas mane ji atkeliavo dar praėjusių metų rugpjūtį ir išgulėjo neperskaityta iki pat dabar. Aš labai talentingai nepatinkančias knygas moku padėti giliai į lentyną, kad tik jų nereiktų skaityti. Tačiau ateina diena, kai nebegaliu imti kitos knygos, nes "neperskaitytoji" bado akis, o ir iš bibliotekos plaukiantys laiškai, apie seniai pasibaigusį knygos grąžinimo terminą, užpildo elektroninio pašto dėžutę. :D Taigi, teko pradėti pažintį su ponu Tomu Ripliu. Nemeluosiu, pažintis prasidėjo anksti, vos tik parsinešus knygą, tačiau pati pradžia man buvo tokia neįdomi, tokia kankinamai blanki, kad teko knygą padėti į šalį. Ir tik visai neseniai pradėjau nuo ten kur pabaigiau. O pabaigiau ties tuo, kad Amerikoje gyvenančio Tomo Riplio yra paprašoma vykti į Europą. To jo prašo turtingas verslininkas, kurios sūnus Dikis dabar ten yra, o Dikis su Tomu seni pažįstami. Tomui tai puiki proga, nes Amerikoje jam ne itin sekėsi, jis buvo neturtingas, niekam neįdomus, gyveno siaubingai nuobodu gyvenimą, tai jam buvo puiki proga pabėgti nuo kasdienybės ir gal net kažko pasiekti svetur. Gavęs finansavimą jis išvyksta ir susitinka su Dikiu. Kadangi vyrų pažintis buvo labai menka, pirmiausia, Tomas turėjo pelnyti simpatijas ir palankumą, o kai tai padarė prasidėjo lengvabūdiškas, tingus, bei įdomus gyvenimas Italijoje kartu su Dikiu. Tomą beprotiškai žavėjo Dikis, jis norėjo irgi taip gyventi visą gyvenimą: nieko nedirbti, lepintis saule, geru maistu, pramogomis, apie nieką negalvoti. Tačiau Tomas ne Dikis ir taip negalėjo būti visada, todėl Tomas pagautas idėjos nutaria viską pasisavinti ir tapti tuo, kuo niekada nebuvo. Aišku tai padaryti jam nėra lengva. Ir prasideda detektyvas. Šiaip detektyvus aš mėgstu, net dabar šalia šitos knygos vieną skaitau, bet šis detektyvas palyginus su populiariais dabar kuriamais yra silpnokas. Šioje knygoje viskas  einasi gana lengvai, taip atrodo imk žudyk kiek nori ir niekas nieko nesužinos. Nors, kai pagalvoji visai kita skaitymo perspektyva, kai "blogietis" skaitytojui jau aiškus. Jeigu pora sakinių apibūdinti savo įspūdi apie šią knygą, tai galiu pasakyti, kad knyga nebloga, parašyta gerai, vietomis tikrai įdomiai, tačiau ji neturi nieko ypatingo, jokio kabliuko, dėl kurio aš ja žavėčiausi. Jei galėčiau rinktis skaityti ją ar ne, tai turbūt rinkčiausi ne, nes yra ir įdomesnių knygų, tačiau taip jau nutinka, kad ieškant tų įdomesnių, tenka perskaityti ir nelabai patikusias knygas. :)




Puslapių skaičius: 254.
Leidykla: Alma littera, 2008 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 3/5



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą