Knygos veiksmas vyksta viename Vokietijos miestelyje, II pasaulinio karo metais, kai Europą drebino ne tik karas, bet ir baisusis holokaustas. Viso šito istorinio laikotarpio fone pasakojama istorija apie mažą mergaitę Lizelę, kuri atvyksta gyventi į naujus namus, pamilsta knygas, naują tėtį, žydą apsigyvenusi jų namo rūsyje. Nors pasakotoja yra mirtis( taip taip, giltinė kaip ant viršelio), tačiau atrodo lyg viską pasakotų pati mergaitė.
Ir tai yra vienas iš daugelio man patikusių dalykų. Kadangi knyga yra apie sunkius, net galiu sakyti siaubingus laikus, į kuriuos niekas nenorėtų grįžti, dažnai tokios istorijos yra pasakojamos labai sudėtingai, pesimistiškai. Šiuo atveju, Lizelė - maža mergaitė, todėl viskas paprasčiau ir pats tekstas lengvesnis ir suprantamas, bet nuo to nemažiau meniškas ir žavingas. Pagalvojau, kad knyga puikiai tinka ir jaunesniems skaitytojams, nes aiškiai pasakojama ne tik apie karą ir dalykus, kurie dėjosi tuo metu, bet ir apie kitus išmintingus dalykus, kaip antai rūpestis, pagalba vargstančiam, draugystė ir daugelis kitų temų. Taaaip, tų temų gausa taip pat vienas iš knygos pliusų.
Pabandysiu išskirti temas, į kurias aš daugiausiai atkreipiau dėmesio. Visos šitos temos ugdo žmogų, ypač vaiką ar paauglį, todėl pasikartosiu, kad ši knyga puiki bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Pirmiausia, apie knygas (kadangi jau ir pavadinimas apie tai įspėja). Lizelė labai mėgsta knygas, su naujojo tėčio pagalba ji išmoksta skaityti ir knygose randa paguoda, nusiraminimą. Knygos ją suartina su kitais žmonėmis, net gelbsti gyvybes. Būtent skaitymas padėjo daugeliui jos pažįstamų išverti laukiant, kol pasibaigs antskrydžiai, knygos jai pačiai išgelbėjo gyvybę.
Kita tema tai draugystė, tiek tarp Lizelės ir Rudžio, tiek tarp Lizelės ir Makso, žydo, kuris gyveno jų namuose. Ypatingai graži draugystė tarp mažos vokietės ir jau vaikino žydo. Jie abu vienas kitą išmokė gerų dalykų, į pasauli žvelgti ir kitomis akimis. Taip pat tėčio santykiai su mergaite buvo ypatingi, jos naujasis tėtis Hansas buvo geras, protingas žmogus, turintis be galo didelę širdį, padedantis visiems ir visada, net jei tai gali kainuoti jo gyvybę.
Knygoje parodomas ir karo absurdiškumas, kaip jis paveikė ne tik Lizelės šeimą, bet ir aplinkinius, kaip žmonės neturėjo laisvės gyventi taip, kaip nori, skaityti tai, ką nori, būti tuo, kuo nori. Ir dar žydų holokaustas, bombų sprogdinimai ant miestų, protu nesuvokiama, kaip taip buvo galima. Yra ir daugiau temų, bet šitos pagrindinės dabar šaunančios į galvą.
Labai man ši knyga patiko, tiesiog be galo, tokio suprantama aiški, bet apie rimtus dalykus. Taip pat vakar nutariau pažiūrėti 2013 metais pastatyta filmą ir kaip ne keista, bet likau sužavėta! Aišku, filmas knygai neprilygsta, tačiau ir filme visa istorija papasakota gražiai, įtraukiant svarbiausius įvykius.
Labai labai rekomenduoju, tikrai puiki knyga, kuria tikrai skaitysiu savo vaikams kada nors ateityje. :)
**Galiu jus patikinti, kad žodžiai jau buvo pakeliui, o kai atėjo, Lizelė apkabino juos rankomis tarsi debesis, ir jie suskambo joje kaip lietus.**
**Priėjusi vėl perbraukę per knygų nugarėles, tik šį kartą kur kas lėčiau, norėdama delnu pajusti lengvą kiekvienos iš jų iškilumą. Tai buvo stebuklas, grožis, žėrintis nuo sietyno žemyn krintančiuose spinduliuose. Kelis kartus ji jau buvo betraukianti knygą iš lentynos, net neišdrįso sutrikdyti jų grožio. Buvo jis pernelyg tobulas.**
**Žvaigždės įžiebė liepsną mano akyse**
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą