Santa Montefiore "Bitininko duktė"

Labai norėjosi paskaityti ką nors iš naujesnės literatūros. Kartais, atrodo, kad naujai leidžiamų knygų neskaitau, tik dėl to, nes dar negirdėjau pakankamai gerų atsiliepimų, o juk taip tiek puikių knygų galima pro akis praleist! Šitos priežasties vedina ir nusprendžiau susipažinti su Santa Montefiore kūryba.

Knygoje pasakojama dviejų kartų istorija. Taigi, didžiąją dalį knygos tarpusavyje persipina pasakojimas apie pagrindinės veikėjos Greisės jaunystę gražiame Anglijos kaimelyje kartu su bitėmis ir trimis jos gyvenimo vyrais - tėčiu, draugu Fredžiu ir grafu Rufusu ir gyvenimas jau po 40 metų Tekanaseto saloje su jau vyru tapusiu Fredžiu ir dukra Trikse. Tačiau Greisė turi paslaptį, likusią dar nuo Anglijos laikų, kuri atgis vėl, kai dukra sutiks naują mylimąjį. 

Knyga pasirodė įdomi tuo, kad skaitant vis norėjosi sužinoti kaip čia viskas baigsis ir kodėl čia taip viskas susiklostė? Ir aišku, pabaiga sudėlioja visus taškus ant i. Taip pat, kalbant apie pabaigas, šioje knygoje ji gera (įtariu visose autorės knygose ji tokia), kas man šiaip patinka, nes užverti paskutinį knygos puslapį ir "nebestresuoji", nes gėris nugalėjo blogį, visi laimingi ir panašiai. Knyga romantiška, labai lengvo siužeto ir turinio, tai puiki norintiems kažko atostogoms ar kai skaitant norisi ilsėtis, o ne mąstyti. Man asmeniškai, skaitant vis nedingo mintis, kad tai būtų puikus filmo siužetas. Ojej, kaip aš mėgstu graudžius romantinius filmus, tai šis būtų nuostabus. Bet ar nuostabi knyga? Negalėčiau to pasakyti, bent man minusų buvo...ir nemažai. Na, turbūt pats pirmas tai, kad knyga neįtraukianti. Gal taip yra todėl, nes prieš tai skaityta knyga sumušė visus balus ir pateko į mėgstamiausias, todėl ši lyginant atrodo labai silpna, ypač pradžia. Pritrūko to įtraukimo, kuris neleistų knygos dėti į šalį. Toliau, perskaičius 100 knygos puslapių vis dar nesupratau apie ką čia ir kokia knygos mintis, dar ir dabar nesuprantu, kam reikėjo kai kurių knygos epizodų, kurie buvo visiškai bereikšmiai, kaip antai Tekanaseto moterėlių apkalbos. Taip pat visi knygos veikėjai man pasirodė per silpnai sukurti, norėjosi ryškesnių charakterių, aiškių pozicijų. Ir sugebėjau prisikabinti net prie gramatikos ir sumaišytų veikėjų vardų (ko aš šiaip jau niekad nepastebiu), bet čia jau žinoma bus vertimo klaidos. Visa tai susidėjo ir gavosi 2/5 balų. Todėl pirmąją pažintimi labai patenkinta nesu, bet, manau, dar kada pabandysiu Montefiore kūrybą, ypatingai, kai norėsis kažko apie meilę, gamtą, gyvenimą. Kažko lengvo ir neįpareigojančio.