Jo Nesbø "Vaiduoklis"

Antras detektyvas šiais metais. Kaip ir prieš tai skaitytas, šis taip pat labai puikus. Tik, tai jau 9 serijos knyga, kai, tuo tarpu, mano perskaitytuose puikuojasi tik dvi šios serijos knygos. Ką aš noriu tuo pasakyti? Tikrai labai rekomenduoju, kaip ir Tess Gerritsen knygas, taip ir šias - skaityti iš eilės, nes yra tokių faktų, kurie bus žinomi, tik, jei skaitėte viską nuo pradžių. Bet ir vėl, aš skaitau nenuosekliai ir vis tiek mėgaujuosi siužetu, todėl, jei galimybių nėra, o skaityti Nesbo norisi - pirmyn.

Knygoje Haris Hūlė (pagrindinis knygos veikėjas, policininkas) po kelerių metų grįžta į Oslą, bet ne be priežasties.  Žmogžudyste kaltinamas policininkui artimas žmogus, buvusios mylimosios Rakelės sūnus Olegas. Haris įsitikinęs, kad už viso to slypi kažkas daugiau ir, žinoma, bando visą tai išsiaiškinti. Atskleidžiant vis daugiau detalių, atsiveria platus nuodėmių liūnas, kuriame sukasi įtakingi asmenys, išdavystės, pinigai ir narkotikai.

Net nežinau ar verta čia labai apie Harį Hūlę išsiplėsti. Kam teko skaityti, tai puikiai supras, kad šis romanas taip pat labai geras, įtemptas ir nenuspėjamas, kaip ir kitos serijos knygos. Palyginus su Gerritsen, Nesbo kuria tokius vyriškesnius, suktesnius, paprastesnius, bet ne ką mažiau įdomius detektyvus. Atrodo, ko gi daugiau reikia detektyviniam romanui, jei ne įtempto siužeto, nenuspėjamumo ir skaitytojo įtraukimo? Jei jau kartu su pagrindiniu veikėju ieškai tikrojo kaltininko ir spėlioji, kas čia galėtų būti, tada jau knyga tikrai labai gera. O šiai aš jokių minusų neturiu.
Todėl stipriai rekomenduoju šį rašytoją ir jo knygas. Jei toks žanras prie širdies, tikrai nenusivilsite.