Nors labai nesiveržiau skaityti šios knygos, vis gi nutariau, kad turiu perskaityti kūrinį, kuris laimėjo "2016 Goodreads choice awards" geriausios paauglių knygos rinkimuose. Be to, esu skaičiusi ir turiu pirmąją autorės knygą - "Tarp pilkų debesų".Pirmiausia, apie siužetą. Karo metai, badas, mirtys, slapstymaisi ir būrelio žmonių kelionė į laivą, kuris gali saugiai nuplukdyti į Vokietiją ir apsaugoti nuo Rusijos vykdomų žiaurumų. Knygoje visai trumpučiuose, vos kelių puslapių skyriuose, pasakojami keturių jaunuolių gyvenimai. Joana - lietuvė, medicinos seselė, nepaprastai geros širdies ir visiems padedanti. Emilija - lenkė mergaitė, atskirta nuo tėčio ir besislapstanti miškuose, ją nuo Vokiečio kario išgelbsti Florianas. Florianas - prūsas, turintis begales paslapčių ir bėgantis nuo Vokietijos valdžios galvų. Alfredas - vokietis jaunuolis, tarnaujantis viename iš pabėgimo laivų, pavadintu "Wilhelm Gustloff", jis labiau už viską trokštą garbės, valdžios ir tarnauti fiureriu, nors yra tik įgulos pastumdėlis. Visų jaunuolių gyvenimai persipina vienas per kitą ir karo gniaužtuose jie visi sutinka savo lemtį.
O dabar mano mintys apie knygą. Minėjau, kad nesiveržiau jos skaityti. Taip yra todėl, nes nelabai likau sužavėta knyga "Tarp pilkų debesų". Žinau, kad labai labai daug žmonių mano, kad knyga yra puiki ir viena geriausių skaitytų, tačiau man per daug ji panaši į D. Grinkevičiūtės "Lietuviai prie Laptevų jūros", tiek panašių detalių, kad skaičiau ir galvojau, jog tai "copy paste" tik gal supaprastinta, pritaikyta paaugliams, kad būtų įdomu. Puikiai atsimenu, kaip mes šias dvi knygas lyginome lietuvių kalbos pamokoje ir tada supratau, kad gal per didelės liaupsės autorei, nieko naujo ir įspūdingo ji nesukūrė. Na, nieko, perskaičiau. Būtent dėl tos priežasties aš dvejojau dabar, o pradėjus skaityti jau maniau, kad dvejojau ne veltui. Labai sudėtingai aš "bičiuliavausi" su veikėjais, keturiais skirtingais jaunuoliais, kuriems pažinti skiriami vos keli sakiniai, tada jau kitas pasakotojas ir taip vis rateliu. Buvo neįdomu iki beveik 100 puslapių. Džiaugiuosi, kad po to šimto knygos nenumečiau į šalį, nes toliau tapo įdomiau ir likusią knygą baigiau per kelis prisėdimus. Matyt, prisitaikiau prie tokios pasakojimo manieros, pažinau veikėjus ir tapo daug lengviau. Kadangi, labai trumpučiai skyriai, knyga skaitėsi labai greit. Pasakojimo stiliumi knyga panaši į pirmąją autorės knygą, tas pasakojimas nesudėtingas ir net norėtųsi stipresnio, rimtesnio kūrinio, bet kadangi knyga labiau orientuota į paauglius, to sudėtingumo pilnai pakanka. Manau, jei man dabar būtų 13-15 metų, ši knyga būtų tapusi viena geriausių, nes tada dar tiek mažai tikrai gerų ir stiprių kūrinių buvau skaičiusi.
Ir paskutiniai pastebėjimai, tai būtent temos pasirinkimas. Autorė išveda Lietuvą į platųjį pasaulį, daug amerikiečių ir kitų pasaulio šalių skaitytojų sužino apie tokią mažą šalį, kaip Lietuva ir apie įvykius lydėjusius mūsų tautiečius karo metais. Ir šiaip, knygoje buvo tokių istorinių faktų apie kuriuos aš nieko nežinojau ir buvo vietų, kurios emocinėmis prasmėmis buvo labai skaudžios.
Taigi, jei trumpai, iš visų savo minčių galėčiau pasakyti tiek, kad knyga nors ir ne itin stiprus istorinis romanas, mane įtikino ir man patiko, užkabino širdies stygas ir aš su skausmu suvokiu, kad esu laiminga gyvendama dabar, turėdama visus brangius žmonės šalia ir neišgyvendama tokio siaubo, kokį patyrė to meto gyventojai. Knyga tikrai nebloga - 4/5. Ir ypač puiki paaugliams, kurie neturi užmiršti mūsų šalies praeities.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą