Hermann Hesse "Stiklo karoliukų žaidimas"

Šią knygą skaičiau ištisus metus. Tai ilgiausiai uždelsta skaityti knyga. Vis pradėdavau - mesdavau, pradėdavau vėl ir po kurio laiko mesdavau. Kol nusprendžiau, kad gana, turiu pabaigti tai, ką pradėjau. Ir labai džiaugiuosi, kad užbaigiau, nes ši knyga man buvo lyg savęs išbandymas, lyg koks kopimas į kalno viršūnę, į kurią aš įkopiau ir dabar dalinuosi nuo jo matomu vaizdu.

Teko matyti, kad daugelis žmonių teigia, jog ši knyga yra skirta tik išprususiems, inteligentiškiems žmonėms, na, žodžiu, ne kiekvienam skaitytojui. Iš dalies su tuo galiu sutikti, nes pati knygos kalba išsiskiria iš kitų knygų. Ji sodri, įdomi, naudojami kitokie, retesni terminai. O ir pati istorija dvelkia giliu dvasios pasauliu, neišsemiamais žinių šaltiniais. Juk knygos pagrindinis veikėjas Jozefas Knechtas, dar mokydamasis mokykloje, yra pastebimas elito kolegijos ir į ją priimamas. Ten jis supažindinamas su kitu pasauliu, kur egzistuoja ir Stiklo karoliukų žaidimas. Knygoje matoma jo kelionė į save, jo susipažinimas su įvairiais žmonėmis, kurie formuoja jo požiūrį į aplinkinį pasaulį. Tik tas aplinkinis pasaulis apribotas Ordino sienų ir lyg dvasininkams, Ordino nariams nevalia nei gyventi pasaulietiško gyvenimo, nei kurti šeimas. Nepaisant viso to "mandro" knygos stiliaus, ji buvo lėta, knygoje nebuvo nieko staigaus, jokių impulsyvių sprendimų, jei kas ir daroma, tai viską apgalvojant, metų metus gvildenant tą mintį savyje. Todėl skaitant atrodo, kad viskas stovi vietoje. Taip pat, autorius beveik niekaip neužsimena apie aplinką už elito mokyklos, kolegijos ribų, skaitant net neaišku, kokiu laikotarpiu veiksmas vyksta, lyg ir įsivaizduoji labai senus, gal viduramžio laikus, bet visgi skaitai, kad važinėja mašinos. Tuo noriu pasakyti, kad visas dėmesys sukoncentruotas į žmogų, jo išgyvenimus, o ne į aplinką.  Pagrindinis veikėjas priminė Liudą Vasarį, abu knygų veikėjai suprato, kad jaučia trauką išoriniam pasauliui, esančiam už sienų, jaučia norą gyventi kitaip, su iššūkiais. 

Nors negaliu teigti, kad šią knygą supratau iki galo, man vis dar neaišku kokį vaidmenį knygoje vaidino Stiklo karoliukų žaidimas, ji man patiko. Ir, manau, kad kiekvienam verta ją perskaityti ir susidaryti asmeninę nuomonę.