Vienas malonumas dovanoti knygas, o po to ir pačiai jas perskaityti. Su "Vyndariais" lygiai tokia ir yra istorija. Susižavėjusi aprašymu, perskaičiusių žmonių nuomone, nusprendžiau, kad noriu ją padovanoti draugei ir žinoma, perskaityti pati.
Siužetas: Knygoje persipina XXa. mamos ir dukros istorija. Prancūziško kraujo turinti Ava - puiki Kalifornijos vyndarė, viską pasiekusi savo rankomis ir sunkiu darbu išsikovojusi vietą vyndarystės pasaulyje, į kurį įsileidžiami tik vyrai. Be to, viena užauginusi dukrą - Katerina. Katerina, taip pat mylinti vyndarystės pasaulį ir mamą, tačiau turinti paslaptį - mažą dukrelę, su kurios tėvu būti negali. Knygoje viena po kitos ryškėja paslaptys, kurios arba sugriaus, arba suartins šių dvejų moterų pasaulius.
Mano nuomonė, jausmai: Knyga įtraukia jau nuo pačių pirmų puslapių, lengva, intriguojanti istorija, kurios lapus norisi versti vieną po kito. Viso romano metu išliko tas lengvumas ir smalsumas galvojant, kaip čia visas baigsis. Tai tikrų tikriausia lengvo turinio, atostogų knyga. Su tokia vienas malonumas gulėti ir kaitintis paplūdimio saulėje arba tiesiog, mano atveju, bandyti prisišaukti geresnius orus niūriomis dienomis, nes visa knyga pulsuote pulsuoja karščiu ir aistra. Atrodo taip ir norisi nusikelti į knygos puslapius, nes čia pasakojama apie Kalifornijos ir Italijos vynuogynus, vieną skaniausių vynų pasaulyje, siauras Paryžiaus gatveles, iš tolo kvepiančias kepyklėles, nepaprastus Luvrą ir Senos upę. Skaitant norisi susikrauti lagaminą ir su bilietu kišenėje aplankyti visas tas vietas, paskanauti Itališko vyno, prancūzišku kruasanų. O dar šiuose miestuose liepsnojanti meilė ir paslaptys. Gal tos visos paslaptys, bėdos ir nelaimės man buvo kiek per banalios, jei ne ta, tai kita užgriūva problema. Kartais tikrai norėjosi vartyti akis! Perskaitę, suprasite, ką turiu galvoje. Nepaisant to, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, maloniai praleidau laiką, todėl rekomenduoju ieškantiems lengvo savaitgalio romano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą