E.L.James "Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių"

Paskutinė trilogijos knyga jau perskaityta. Nebandysiu apsimesti, kad "uoj, kaip man nepatiko" tik dėl to, nes daug kam ji nepatiko ir daug kas šios knygos nelaiko vertos perskaityti. Aš susigyvenau su šitomis knygomis, matyt, esu labai prieraišus žmogus. Tiesiog, kai visas 3 knygas skaitai viena po kitos, pripranti prie veikėjų, siužeto vingių ir įvairių keistenybių. Ir taip jau nebe pirmą kartą. Nors esu perskaičiusi tikrai labai mažai sagų/trilogijų, bet matau, kad tas pojūtis kartojasi. Esu perskaičiusi tik visas Hario Poterio dalis (po keletą kartų) ir "Saulėlydžio" sagą, aišku, dabar prisidėjo ir "Penkiasdešimties pilkų atspalvių" trilogija. Gal būt ne vietoje Haris Poteris įrašytas, nes lyginti šių knygų tarpusavyje neįmanoma, bet aš kalbu apie jausmus užplūstančius, kai perskaitai visą knygų seriją. Sunku išsiskirti su veikėjais, kai kiekvieną mielą dieną apie juos ką nors perskaitai. Tad ir po atspalvių man šiokia tokia mažytė nostalgija. Paskutinė knyga man asmeniškai iš visų 3 buvo pati įdomiausia ir aš visiškai nepykstu dėl banalios, geros pabaigos, nes aš dievinu laimingas pabaigas. Rimtai. :D Aišku, mėgstu ir tokias, kurios būna netikėtos ir sukrečia iki sielos gelmių, bet nuo vaikystės man patinka ir geros pabaigos. Kadangi prieš miegą man buvo sekamos pasakos, o kai pati išmokau skaityti pirmiausia skaičiau tik jas. Ir iš bibliotekos tempiau visas pasakų knygas ir po ne vieną kartą, o tose pasakose visada sulaukiama gera pabaiga su "Jie ilgai ir laimingai gyveno", tad ir aš užaugau naivi svajotoja, tikinti, kad egzistuoja tikra meilė ir gėris visada nugali blogi. Tokia jau aš. Todėl pasidžiaugiau, kad trilogija užbaigta su gera pabaiga ir aš ramiai galėsiu miegoti naktimis, nesvarstydama kas gi nutiko kuriam nors veikėjui. Knygoje tikrai dar yra minusų, bet džiaugiuosi, kad dialogai pailgėjo ir buvo daugiau kalbama tarpusavyje. Gerai, kad įpinta šiek tiek veiksmo ir gana logiško. :) Turbūt kiekvienos moters svajonė būtų atsidurti Anastazijos vietoje, tokio vyriško rūpestingumo kokį turėjo Kristinas linkėčiau kiekvienam vyrui.

Tikrai nesigailiu, kad skaičiau, bet nesiruošiu imti į rankas kitų erotinių romanų, kurių po šios trilogijos pasirodymo atsirado kaip grybų po lietaus. Kol kas užteks ir šių knygų.

Rekomenduoju, jei ieškote lengvo, moteriško, neįpareigojančio romano, kuris greitai bus suskaitytas.


Puslapių skaičius: 600.
Leidykla: Alma littera, 2013 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 4-/5