Knyga pasakoja apie merginą Laurą, kuri iš Lietuvos išvykusi gyvena Ispanijoje, čia viskas nesiseka idealiai. Ji nepatenkinta tiek išvaizda, tiek tuo, kad neranda darbo ir atrodytų viskuo viskuo, kas tik pasitaiko jos kelyje. Šito nepasitenkinimo šaknys slypi, kur kas giliau. Savo draugui Henriui, kuris turi psichologo patirties, ji atskleidžia kas tokio reikšmingo nutiko jos gyvenime.
Knygoje pasakojami ir dabartiniai įvykiai ir ankstesnis gyvenimo periodas Vilniuje. Tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje gyvenusi Laura savo charakteriu man nepatiko. Vilniuje ji buvo per daug apatiška dalykams vykstantiems aplink ją, atrodė, kad tėčio mirtis jos nė kiek nejaudina, o netikėtas nepažįstamasis, vyresnis beveik 20 metų yra geriausia, kas jai galėjo nutikti. Piktino ir Lauros mama ir tas nelogiškas jos leidimas dukrai važiuoti motociklu, su vyresniu vyru. Man mama būtų ausis nusukus pirmiausia. :D Ispanijoje gyvenanti Laura man nepatiko tuo pačiu apatiškumu, dejonėmis, nenoru kažką kardinaliai keisti savo gyvenime. Skaitydama vis galvojau, kad nelabai geras pavyzdys jaunesnio amžiaus skaitytojoms. Todėl daugiau nei 100 puslapių kankinausi, negelbėjo nei tie daugelio išgirti ironiški juokeliai, tik keliuose vietose nusišypsojau. O, bet tačiau, kas buvo paskui! Pasakojimas apie Vilniaus įvykius įgavo pagreitį ir pradėjo įdomėti. Laura palikusi artimiausius žmonės ir muzikantės karjerą sau už nugaros, naują gyvenimo lapą nutarė atversti su vyresniu draugu - Fredžiu. Tačiau šis lapas ne visai švarus, nes draugystę temdo Fredis, kuris išaiškėja, serga maniakine depresija, dėl to yra neprognozuojamas. Būtent ši vieta man įdomiausia, tas pažvelgimas į tokios ligos kamuojamą žmogų. Dažnai apie psichologines ligas niekas garsiai nekalba, jei tai neapčiuopiama medicinos vadovėlių ir naujausios įrangos, tai tik paties žmogaus problema. Bet kaip iš tikrųjų mums reiktų žinoti, kaip padėti, kaip bendrauti su tokia liga sergančiu žmogumi. Čia yra kabliukas, kuris mane ir užkabino šioje knygoje. Ir "ispaniškoji" Laura pradėjo keistis, vietoj bambėjimo sau mintyse, kad yra stora, dažniau pradėjo valgyti salotas ir į susirastą darbą keliauti mindama dviratį. Ji sugebėjo atsitiesti, nepaisant nenusisekusios pirmosios meilės, tėvo mirties ir ganėtinai šalto mamos auklėjimo. Va, tada ji tapo pavyzdžiu, į kurį galima kai kuriais aspektais lygiuotis. Iš knygos aš tikėjausi stipresnės Ispanijos dalies, nes atrodė, kad ji yra tik įrankis, tam, kad būtų papasakoti ankstesni įvykiai. Todėl knyga man buvo pusėtina ir vertinau ją 3/5. Tačiau, tikiu, kad atsiras skaitytojų ieškančių lengvo skaitinio su ironijos prieskoniu ir knyga jiems patiks. Skaitydami išgyvensit ne vieną gyvenimą, per vieną vasarą. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą