Nathan Filer "Skausmingas krytis"

Pirmoji šiais metais perskaityta knyga - "Skausmingas krytis", kuri mane kažkuo patraukė, net negalėčiau pasakyti, pavadinimu ar viršeliu (ne aprašymu, nes bibliotekoje retai kada skaitau apie ką bus knyga, nenoriu sugadinti skaitymo nežinomybės). Tiesiog nusprendžiau, kad vertėtų ją perskaityti. 

Istorija pasakoja apie šizofrenija serganti vaikiną Metą, kuris vis grįžtą į praeitį ir taip po truputį skaitytojui papasakoja visą savo istoriją. Dar būdamas vaikas jis patyrė skaudžią netektį: mirė vyresnysis brolis, todėl knyga pasakoja apie tai, kaip šeima reaguoja į nario mirtį, kaip nepastebimai paauglys smunka į psichologines problemas. 

Visa knyga tokia tikra psichologinė bomba, ta prasme, joje daug jausmų, minčių, išgyvenimų. Manau, autorius puikiai parodė psichologines žmonių puses, jaunuolio ligą. Turbūt todėl, nes pats autorius yra baigęs su tuo susijusius mokslus. Artimo žmogaus mirtis visada su savimi išsineša ir dalelę kitų sielos. Sunku įsivaizduoti tėvų skausmą netekus vaiko, senelių skausmą netekus anūko ar brolio skausmą netekus brolio. Liūdna buvo skaityti apie tai, kad po Saimono mirties mamai ypač buvo skunku su tuo susitaikyt. Ne pirmą kartą jau skaitau apie tai, kad po vaiko mirties tėvai sunkiai susitvarko su kilusiu skausmu ir dažniausiai likę vaikai yra nustumiami į šoną, neatkreipiama dėmesio į jų problemas ir visos šeimos narių gyvenimo tėkmės sutrinka. Šioje knygoje niekas nepastebėjo pirmųjų Meto šizofrenijos požymių, niekas nepadėjo sunkiu metu. Ir sakyčiau, šiuo atveju labiausiai šeimai reikėjo atvirumo, atviro pokalbio apie mirtį, nebijoti sakyti taip kaip yra, nebijoti pačios mirties. Nes labai dažnai mes pasatatome tylos sienas, mintyse tikėdamiesi, kad viskas išsispręs savaime, bet, deja, be žodžių kitas tavęs neišgirs. Pati knyga man kiek sunkoka, per daug liūdna, per daug stovėjimo vienoje vietoje ir tik keičiasi jausmai. Vis gi labiau mėgstu knygas, kuriose veiksmas rutuliojasi ir nuveda į netikėta pabaigą. Nors pažvelgti į mirti ir net labiau į emocijas PO to neprošal. Knyga kelia tokius dviprasmiškus jausmus, lyg ir patiko, bet tik knygos pabaiga, lyg ir nepatiko, bet tikrai nebuvo taip prastai. Rekomenduočiau tiems, kurie labiau ieško psichologinio tipo romanų, kai pagrindinio veikėjo mąstymas skiriasi nuo visų kitų.

Puslapių skaičius: 303.

Leidykla: Jotema, 2015 m.

Mano įvertinimas: 3/5.

Ate, 2015!

Prabėgo dar vieni metai, tikiu, kad jie atnešė daug naujų dalykų į kiekvieno iš jūsų gyvenimą. Taip pat viliuosi, kad 2015 nepagilėjo gerų knygų. Man asmeniškai šiek tiek liūdnoka, nes knygų nėra labai daug, tik 13 (gražus skaičius ar ne :D ?). Tačiau džiaugiuosi ir tokiu savo pasiekimu. Taigi buvo 13 knygų ir išvis 5117 puslapių. Daugiau nei praėjusiais metais (wuhuuu).

Štai taip atrodo mano perskaitytos knygos goodreads.com programėlėje. Čia, jei suskaičiuosit, jų tik dvylika, bet taip yra todėl, nes Anos Kareninos čia neskyriau į dvi dalis.

Kaip matot, vienintelė trilogija - atspalvių, kuri nežinau.. Nesigailiu, kas perskaičiau, bet antrą kartą imti į rankas niekas nepriverstų. Perskaičiau ir ačiū. :D

Metų knyga. Iš tokios knygų "gausybės" išsirinkti nelengva. O jei rimtai, tai mano top1 šiais metais - Ana Karenina I dalis.

Taip pat labai patiko: S.King "Gyvūnėlių kapinės" ir M.Atwood "Tarnaitės pasakojimas"

Nusivyliau: V.Nabokov "Lolita" ir U.Doyle "Mylimųjų laiškai"

Gražiausias viršelis: U.Doyle "Mylimųjų laiškai"

Naujos knygos mano lentynoje:

 Vietoj planuotų 5, atsirado visos 15! Laiminga iki ausų. :))

O 2016 metais tikiuosi perskaityti bent 20 knygų, toks mano tikslas.
Jeigu tik pavyks - apsilankyti knygų mugėje.
Ir toliau pildyti savo bibliotekėlę. :))

P.S. Noriu padėkoti visiems, kad karts nuo karto aplankote Knygų slėnį. :) Milžiniškas AČIŪ!!! Jei ne jūs, naujųjų metų išvakarėse nebūčiau šventusi 3 savo blogo gimtadienio!!! Gerų knygų, didelių svajonių ir daugiau šypsenų. :)

Ha Jin "Laukimas"

Ši knyga ne šiaip sau atsidūrė mano rankose. Ji turi net tam tikro ryšio su šio tinklaraščio atsiradimu. O buvo taip...Anksčiau skaitydavau "Panelės" žurnalą, ten buvo nedidukas straipsnis apie vieną knygų blogerę. Užsikabinau. Pradėjau ieškoti dar daugiau blogų, skaityti atsiliepimus apie knygas, o paskui ir pačiai pribrendo mintis pradėti rašyti. Ir ką galiu pasakyti? Tai vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. :) O ši knyga susijusi tuo, kad tame straipsnyje buvo minimos kelios knygos, ši - viena iš jų, todėl, pamačius bibliotekoje, negalėjau jos nepasiimti.

Dvidešimt septynerių metų Lin Kongas tėvų liepiamas veda Šuju – neišsilavinusią, nelabai gražią, tradiciškai sužalotomis pėdomis ir senamadiška šukuosena. Gėdydamasis žmonos, jis uždraudžia jai rodytis ligoninėje, kurioje dirba, ir su kaime gyvenančia sutuoktine praleidžia tik savo atostogas – 12 dienų per metus. Šuju nuolankiai kenčia vyro abejingumą, bėga metai, atsiranda kita moteris, susidaro savotiškas meilės trikampis, kur svarbiausias veikėjas – laukimas...

Knygos pradžia gana nuobodoka, sudėtingai sekėsi skaityti ir perprasti visai kitos šalies papročius, bendravimą. Istorija darėsi vienoda, metai iš metų laukimas, atsargus bendravimas, vis nesėkmingi bandymai išsiskirti. Pagrindiniai veikėjai sukosi tame pačiame įvykių rate. Kartu su jais užsisukau ir aš, nes knyga skaitėsi labai lėtai. Tik knygos vidurys pagaliau taip įtraukė, kad puslapiai verste vertėsi. Ir taip pat, pagaliau baigėsi tas laukimas, tačiau atsirado kitų dalykų, tokių, kurie man labiausiai ir patiko. Pavyzdžiui iš pradžių Lino ir Manos (ne žmona) norą būti kartu aš vertinau labai palankiai, esu romantikė, tai kaip galėjau mintyse nekovoti už tai, kad du įsimylėjėliai būtų kartu amžiams? Tačiau tik knygos pabaiga privertė į situaciją pažvelgti ir kiek kitaip. Linas pats nesistengė kurti santykiu su žmona, nerodė jai dėmesio, nevertino jos taip kaip turėjo, nesidžiaugė tais mažais malonumais ir paprastu gyvenimu, mylinčia šeima. Tik susidūrus su naujos santuokos sunkumais jis suvokė, kaip pasiilgo ramybės ir tingiai paprasto gyvenimo. Tačiau negalima sakyti, kad Lino santykiai su Mana nenudažė jo gyvenimo kitomis spalvomis, visi įvykiai patirti kartu juos susiejo visam gyvenimui. Tai lyg užtęsta, bet įdomi ir natūrali meilės istorija. Natūrali todėl, nes veikėjai nebijo pagalvoti, kad gal čia ne meilė, kad viskas atsibodo. Juk ir mūsų gyvenimuose taip būna ar ne? 
"Laukimas" ne visai atitiko mano lūkesčius, todėl aukšto įvertinimo rašyti negalėjau, bet džiaugiuosi, kad šia knyga užbaigiau 2015 metus. :)

Puslapių skaičius: 317.
Leidykla: Tyto alba, 2011 m.
Mano įvertinimas: 3+/5

Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas"

Dėkinga už šios knygos buvimą mano bibliotekoje esu Baltų lankų leidyklai. Apie ją ilgai galvojau, vis norėjau perskaityti, o jie mano norą išpildė! Aišku, prieš tai teko sužaisti jų paskyroje organizuojamame konkurse. Ir aš esu puikus pavyzdys, kaip galima laimėti knygų tiesiog facebook'e. Tad, bandykit ir jūs, laimė tikrai nusišypsos. :)

Netolima ateitis. Gileado respublika. 
Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...

Margaret Atwood kūryba man jau pažįstama, prieš daugiau nei metus skaičiau jos knygą "Greis" ir ji man taip pat labai patiko, kaip ir ši. Knygose autorė sukuria labai ryškius, įdomius, paslaptingus moterų paveikslus, kurios ne šiaip sau kokios silpnos ar plevėsos, o mąstančios, bet vis patenkančios į nepavydėtinas situacijas. Ši knyga pirmiausia mane sužavėjo siužetu. Istorija niekur man nebuvo girdėta, todėl labai įdomi, sugalvok tu man taip, kad moterys atskiriamos nuo pasaulio ir jų gyvenimo esmė lieka tik reprodukcinė funkcija. Gimdymai ir šiaip visi dalykėliai susiję su tuo man kuo puikiausiai pažįstami, kadangi pati studijuoju akušeriją ir žmogaus atėjimą į šį pasaulį teko matyti ir ne vieną kartą. Tik ar norėtųsi į pasaulį atvesti žmogučius, jei būtų tokios sąlygos, kokios buvo knygoje? Nemanau. Net neįsivaizduoju savęs Tarnaitės vietoje, toks gyvenimas tikrų tikriausia kančia, štai kodėl jos taip dažnai galvoja apie savižudybę vis bandoma jas apsaugoti nuo to. Knygą įdomu skaityti, man labai patiko veikėjos mintys, prisiminimai, noras laužyti taisykles. 

Gaaal šiek tiek pykstu dėl pabaigos, kuri tokia buvo tikrų tikriausiai - "lyg iš giedro dangaus", tačiau lyg ir sudėlioti visi taškai, tai ko čia pykti, bet vis tiek norėjosi dar, o kai nori dar, reiškia knyga tikrai gera.

Nors niekada nenorėčiau, kad šios knygos puslapiai virstu realybę, knyga man patiko! Jau du pliusukai nuo manęs, Atwood!

Puslapių skaičius: 332.

Leidykla: Baltos lankos, 2012 m.
Mano įvertinimas: 5/5

Lev Tolstoj "Ana Karenina" II dalis

Jau geriau net neskaičiuokim, kiek laiko aš skaičiau antrąją dalį, net pačiai baisu darosi, kad paskutinis įrašas buvo tik vasaros pabaigoje!!! Aišku, skaityti po truputį geriau, nei iš vis nieko, bet viliuosi, kad artėjanti praktika leis bent vakarais pasimėgauti skaitymo malonumu. Taigi, antroji dalis, ir jei nuoširdžiai - prastesnė už pirmą (turbūt ir tai truputį turėjo įtakos, kad skaičiau ją taip ilgai). Atsirado daugiau veikėjų diskusijų apie Rusijos politiką, tvarką,pokalbių  filosofinėmis temomis. O tie pokalbiai, tai tokios diskusijos, kur vienas per kitą reiškia savo nuomonę, teiginius ir nori nugalėti, lyg kokiuose debatuose. Ir tos kalbos tokios ištęstos, kad antros dalies vidurys tikrai nėra labai įdomus. Šioje dalyje taip pat mažiau aistros, daugiau liūdesio, apmąstymų, ieškojimų atsakymų į būties klausimus. Tačiau viską man atsveria puiki pirmoji dalis ir be abejo pastarojoje dalyje buvusios įdomios vietos (nes nebuvo viskas jau taip baisu). Ir vėl prie širdies man Kiti ir Levinas, su savo mažais-dideliais vargais, prasmės ieškojimu ir radimu, jie abu tokie savi, paprasti,kad apie juos labai smagu skaityti. Knygos pabaiga man netikėta, tikiu ir ne man vienai, tačiau iš kitos pusės lyg ir teisinga, nes jei ir toliau visi santykiai būtų taip klosteisi pabaiga vis tiek nebūtų buvusi laiminga. 

Ar rekomenduočiau? Turbūt taip, nes, jei jau perskaitėt pirmą dalį, tai tikiu norėsit ir sužinoti, kaip viskas baigsis. Nors ši dalis kiek prastesnė, bet tikiu nepaliks abejingų. 

Kalbant apie filmą, kurį mačiau vos prieš kelias valandas, tai galiu pasakyti, kad nusivyliau, nors idėja įdomi - filmą pastatyti lyg spektaklį, vis gi knyga geresnė. Kaip jau dažniausiai ir būna.

Puslapiai: 415.

Leidykla: Jotema, 2013m.

Mano įvertinimas: 4.5/5

Lev Tolstoj "Ana Karenina" I dalis

Labai džiaugiuosi būtent šia perskaityta knyga.. Ech, perskaityti "Ana Karenina" svajojau jau iš ties senokai. Kažkaip ši knyga labai traukė ir viliojo. Anos Kareninos vardas ir pavardė man visada siejosi su kažkokia labai gražia, ypatinga moterimi, ir neklydau! Ši knygos veikėja tikrai neeilinė. O dar rašytojas nukėlė į mano taip mėgstamus senus laikus, kai moterys dabinosi ištaigingom suknelėm ir važinėdavo į skoningai rengiamus balius, kur visi šokdavo poromis... Taip taip, aš nepataisoma romantikė numeris 1. :D Apie knygą turbūt galėčiau kalbėti ilgai, bet tuo pačiu ir trumpai, aiškiai galiu pasakyti, kad ji man LABAI patiko. Tikrai, rašau ją į savo mėgstamiausiųjų sąrašiuką. Susiskaitė labai skaniai, greitai ir įdomiai. Manau, svarbu paminėti ir tai, kad knygoje yra ne vien Anos Kareninos siužeto linija, man taip pat be galo patiko Kiti ir Levino draugystė ir jų meilės istorija. Tikrai kiekvienas skyrius buvo savaip žavingas ir įdomus. :) Knyga tuo pačiu ir pamokanti. Nors aš asmeniškai nesu mėgėja kalbėti apie tai, kad knyga kažko moko, ( nes manau, kad kiekvienam nereikia to aiškinti, žmogus praturtina save pats skaitydamas, o ne kai kažkas su pirštu pradeda rodyti ką turi pastebėti, ką išmokti ir apmąstyti), tačiau Lev'o Tolstoj'aus knyga man aiškiai parodė daug gyvenimo tiesų, daug įvairių  žmonių charakterių. Tai tikrai tikrai vertinu puikiai šią knyga ir jau nekantrauju pradėti antrąją dalį.
Iš tų minčių kratinio parašyto aukščiau turėjot suprasti vieną: rekomenduoju! Tikrai čiupkit ir skaitykit. Ir pasikartosiu..Klasika yra klasika, o klasiką aš mėgstuuuuu. :) labai labai.


Puslapiai: 464.
Leidykla: Jotema,2013
Mano įvertinimas: 5/5

George Orwell "1984-ieji"

Turbūt kiekvienos "knygų žiurkės" must read sąraše rastumėte šią knygą. Kai kurie net teigia, kad tai viena iš knygų, kurias būtina perskaityti per savo gyvenimą. Todėl sau dedu pliusą. :) + Aišku, ši knyga patraukė mane būtent tuo, kad daugelio yra gerai įvertinta ir lietuvių knygų blogerių pamėgta. O renkantis ką skaityti, man tai turi nemenką įtaką. Šią knygą aš pirkau knygų mugėje, jei neklystų 3 metai atgal...Ir taip taip, tik dabar pradėjau skaityti. :D Džiaugiuosi, bent tuo, kad pagaliau pradėjau judinti per ilgai lentynėlėje užsibuvusias knygas. Kodėl čiupau skaityti Orwell'o? Net neįsivaizduoju..gal todėl, kad į trumputę kelionę norėjau pasiimti knygą, kuri daug nesvertų? :D Dabar tai jau nesvarbu, nes man knyga patiko! Labai! Gal ne taip labai, kad visiems suokčiau į ausis apie šią knygą, ar vadinčiau savo pačia mėgstamiausia, bet patiko tikrai nemažai, kad galėčiau drąsiai rekomenduoti. Nors istorikė aš nekokia, o sąsajų su istorija yra, man knyga nė kiek nepabodo. Buvo įdomu stebėti Orwell'o sukurtą pasaulį, kuriame nė už ką nenorėčiau gyventi (perskaitysit ir manau suprasit kodėl). Labai daug psichologinių žmonių išgyvenimu, nes pagrindinis herojus nenori paklūsti sistemai ir jaučia, kad pasaulis turi būti kitoks. Ši knyga lyg parodo, kad ir šiais laikais mūsų jausmai ir mintys yra veikiamos aplinkos, tai ką matome per televizorių, girdime, tai kas yra visiems priimtina ir nusistovėję. Man knyga labai patiko, tiek siužetu tiek savo gilesne mintimi, kurią norėjo išreikšti autorius. Rekomenduoju!

Puslapių skaičius: 264.
Leidykla: Jotema, 2011 m.
Mano įvertinimas: 5/5.

Ursula Doyle "Mylimųjų laiškai"

Mane ši knyga patraukė savo įstabaus grožio viršeliu. Na taip, gal ir ne pats geriausias knygų rinkimasis, bet kartais galima. :) Tokią knygą tiek laikyti rankose, tiek fotografuoti vienas malonumas. Ji visur tinka ir suteikia subtilumo. :) Tačiau viršelį pamirštame, kai pradedame skaityti knygą. O šioje galime rasti nemažą krūvą garsių žmonių meilės laiškų, rašytų mylimiesiems arba labai brangiems žmonėms. Taip pat intriguoja ar ne? Kas gi nenorėtų mintimis atsukti laiko atgal ir pavaikštinėti po visiems žinomų žmonių namus, pažvelgti į jų gyvenimus ir meiles iš arti. Tai žavėjo ir mane. Bet ar tikrai gavau tai, ko tikėjausi? Nepasakyčiau.. Kai kurie laiškai buvo iš vis nei apie meilę nei įdomus. Kartais taip ir norėtųsi autorės paklausti kam reikėjo įtraukti į knygą šį laišką, jei jis niekuo nepasižymi ir neturi jokio žavesio? Taip pat vienas didžiausių minusų, kuris man kliuvo daug kartų, tai žmonių biografijos. Prieš kiekvieną laišką yra trumputė laišką rašančio žmogaus biografija. Šiaip tai visai gera idėja, nes ne visas senų laikų garsenybes aš žinau, o susipažinti prieš gilinantis į parašytą laišką - būtina! Bet jau tos biografijos... Paskaičius jas man dingdavo visa romantika ir noras skaityti laiškus. O kaip nedings, kai perskaitai, jog mylimoji, kuriai rašytas laiškas, buvo nukirsdinta vyro sutikimu, o pats vyras po kelių savaičių jau vedė kitą moterį. Ir tokių panašių istorijų tikrai ne viena. Man tai romantikos lieka nulis, o dar knygos pradžioje autorė kalba apie tai, kad žmonėms nustojus rašyti tikrus laiškus mirė ir romantika. Taip, iš dalies sutinku, bet kažkaip ir šioje knygoje ta romantika, kai kur atrodė mirusi. Tai čia tas didysis kliuvinys pakišęs koją šiai knygai sužibėti mano akyse. Jei žiūrint iš teigiamos pusės, tai knygoje yra ir gražių laiškų, tikrai mielų  ir skaitant džiaugiasi širdis. Toliau šiame įraše pateiksiu ir man labiausiai patikusias ir pasižymėtas knygos citatas. Tikiuosi ir jos jums patiks. Bet šiaip abejoju ar susigundyčiau pirkti šios autorės kitą panašaus stiliaus knygą. :)

Puslapių skaičius: 267.

Leidykla: Vaga, 2014 m.

Mano įvertinimas: 3/5.

Citatos

"Žvelgdavau į tas naivias merginas, tekančias už pirmo sutiktojo, su kuriuo tikėdavosi sugyventi. O štai aš, ko gero, laukiau to, be kurio gyventi negalėčiau." - Nora Doyle.

"...tarsi pasklidai po visą mano kūną, paspartinai širdies plakimą ir sukėlei švelnumo ašaras."- Mary Wollstonecraft.

"Būk laimingas; būk nepaprastai laimingas, nes to nusipelnei; kalbu tau iš visos širdies. Tu ką tik įkvėpei manyje nepaprastą laimės jausmą; už tavo dėmesį man nieko nėra vertingesnio." - imperatorė Josephine.

"Kai tavo veidas ir žodžiai byloja, kad myli mane, kai pajuntu tai giliai širdyje; tuomet man visas pasaulis nė trupinėlio nerūpi;..." - Jane Welsh.

"...jei šiandien palikčiau tave vien dėl principų, būtinai grįžčiau rytoj, kad pamatyčiau, kaip tu į tai reagavai." - Jane Welsh.

"Laiminu tave ir myliu kaip nedaugelį kas nors yra mylėjęs - visą savo mylimąjį išbučiuoju ir švelniai prie širdies prispaudžiu." - Rusijos imperatorienė Aleksandra. 

"Šiąnakt mano meilė tau tokia gili ir švelni, kad, rodos, netelpa manyje. greitai nugrimztu didelių kalnų apsupty, pamatytum mane ten, apačioje, giliai, šviečiančią ir paslaptingą, brangusis. Numestum man savo širdį ir niekad neišgirstum ją dugną pasiekiant. Myliu tave - myliu tave - Labanankt." - Katherine Mansfield. 

"Aš daugiau negu myliu tave ir negaliu liautis mylėjęs" - Byronas.

"Tai priminė man astronomijos teiginį, kad juo labiau poliai nutolę nuo saulės, juo stipriau ji svilina. Taip ir mūsų meilė; būdami atskirai nutolome vienas nuo kito, bet karštis tik stiprėja..." - Henrikas VIII.

"...mylinčio žmogaus bučinys. Toks nekantrus, karštas ir švelnus, rodos, Dievo siųstas." - Williamas Congreve'as.

"Bučinys - tas saldusis nuodas, neišvengiama, bet žavinga pražūtis." - Williamas Congreve'as.

"Labanakt, brangioji mano Sophie, vyras negali būti laimingesnis žinodamas, kad jį myli geriausia iš moterų." - Denis Diderot.

"...jūs man sakėte, kad atidavėte man savo širdį, ji guli jaukiai mano krūtinėje, tikiuosi, kad manąją jums nesunku nešioti, mano gyvenimo džiaugsme..." - Henry Frederickas.

"Pagauk ore tuos 2999 su puse mano bučinių, kurie skrenda ir laukia, kol kas nors juos pačiups." - Wolfgangas Amadeus Mozartas. 

"Tu galėtum būti laiminga be manęs, bet su manim netaptum nelaiminga." - Johannas Shilleris.

"Tu galėtum atiduoti save kitam, bet niekas nemylėtų tavęs taip tyrai ir stipriai kaip aš. Niekam tavo laimė nebūtų šventesnė, negu man yra ir visada bus." - Johannas Shilleris.

"Tikiuosi, netrukus spausiu tave savo glėbyje ir apibersiu tave milijonu karštų kaip pusiaujas bučinių." - Napaleonas Bonaparte'as.

"Lik sveika, brangioji žvaigžde, tūkstantį kartų palaiminta! - Honore de Balzacas.

"Žmogus gali jausti sotį žmogiškiems, bet ne dieviškiems dalykams, ir šis vienas žodis gali paaiškinti, kas tu man esi." - Honore de Balzacas.

"Saldžių sapnų ir leisk savo vyrui pabučiuoti tave dvylika kartų, kaip buvai jam žadėjusi, neskaitant tų kartų, kurių dar jam nepažadėjai." - Victoras Hugo.

Jeigu kas naudojat programėlę Instagram, tai mielai kviečiu aplankyti ir mane joje. :) Ten rasite ne tik mano skaitomų knygų, bet ir dalį mano ne knyginio gyvenimo. ;) mane rasite - alonderyte 

Jo Nesbø "Gelbėtojas"

Tai jau antra mano perskaityta Jo Nesbø knyga. Aprašyti ją ruošiausi jau ilgai, bet ir šiandien prisėdusi ne kaži ką pasakysiu. Knygoje, kaip ir prieš tai skaitytoje pagrindinis veikėjas ir detektyvas yra Haris Hūlė, kuris daugeliui skaitytojų visai patinka. Aš irgi ne išimtis. Šis veikėjas turi žavesio, nes į gyvenimą bei tiriamas bylas žiūri per kitokia prizmę ir protingai sugeba išsiaiškinti kas yra nusikaltėlis. Knygos įtampa išlaikoma iki pat pabaigos, tikrai niekaip nesugebėjau atspėti ir susekti to siūlo galo. :) bet maloniai sutikau, kad Jo Nesbo paėmęs už rankutės vestų savo puikaus kriminalinio romano puslapiais. Tikrai net nežinau ko dar gali reikti geram detektyvui. Atsimenu, daug daug metų atgal skaitydavau Sandros Brown romanus ir galvodavau, kad jie super geri. Tačiau tada dar nežinojau kitų puikių detektyvų meistrų. Taigi, tikrai rekomenduoju pabandyti paskaityti šio rašytojo romanų, nenusivilsit, o puikiai praleisit lietingus vasaros vakarus!

P.S. Už knygos buvimą savo bibliotekėlėje turiu padėkoti Baltų lankų knygynui. Jų Facebook profilyje laimėjau šią knygą prieš pusantrų metų (ir tik dabar sugebėjau perskaityti...So many books, so little time. Taip? :) )
P.P.S. Šį kartą tikrai trumpa apžvalga atgulė į blogą. Galiu prieiti išvados, kad perskaičius knygą geriau iškart pulti aprašinėti, o ne laukti kol išblės įkvėpimo momentas!

Puslapių skaičius: 492.
Leidykla: Baltos lankos, 2013 m.
Mano įvertinimas: 5/5

Iki kitų knygų!

Stephen King "Gyvūlėlių kapinės"

Jau taaaaip seniai ruošiausi pasiimti iš bibliotekos kokią King'o knygą ir pagaliau prisiruošiau. Taip pat šios knygos skaitymui turėjo įtakos tai, kad interneto platybėse užmačiau vieno skaitytojo komentarą, jame jis rašė, kad perskaitęs "Gyvūnėlių kapines" dar ir dabar įtariai žiūri į kiekvieną katiną. Ir mane tas taip patraukė, kad nukeliavusi į biblioteką čiupau šią. Ir žinokit, N-E-P-A-S-I-G-A-I-L-Ė-J-A-U!!!
Bet gal apie viską nuo pradžių...Į Ladlou miestelį atsikelia nauja graži šeimyna. Du vaikučiai Elė ir Geidžas, bei tėvas gydytojas Luisas ir mama Reičelė. Aišku, pradžia graži, daug ką žadanti, tačiau labai neilgai viskas klostosi puikiai. King'as nebūtų King'as, jei nepadarytų taip, kad viskas kas buvo gerai nueitų šuniui ant uodegos ir ne šiaip sau , o kraupiais mistiniais būdais.
Man labai labai patiko tai, kad knyga įtraukė nuo pačių pirmų puslapių ir skaitėsi lengvai. Nuo mažens mane viliojo mistiką ir visokie panašūs dalykai, todėl nieko keisto, kad ši knyga paliko teigiamą įspūdį. ----
--- Visas prieš tai parašytas tekstas buvo sukurtas prieš porą savaičių, man perskaičius knygą. Įrašo pabaigimui ir paskelbimui sutrukdė praktika Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir šiaip dar daug kitų įvykių, kurie nuo knygų mane atitraukė net 2 savaitėms. Tačiau, jei kalbėsime apie knygą, net ir po 2 savaičių galiu pasakyti lygiai tą patį, knyga man labai patiko, sukrėtė ir įsiminė. Būna ir naktį susapnuoju kokį Geidžą. :D Todėl tikrai rekomenduoju, o pati iš bibliotekos čiupsiu kita King'o knygą.

Puslapių skaičius: 351.
Leidykla: Eridanas, 1995 m.
Mano įvertinimas: 5/5

Patricia Highsmith "Talentingasis misteris Riplis"

Nemeluosiu, skaičiau šią knygą taaaaip ilgai, taaaaip ilgai, kad net gėda sakyti. Iš bibliotekos pas mane ji atkeliavo dar praėjusių metų rugpjūtį ir išgulėjo neperskaityta iki pat dabar. Aš labai talentingai nepatinkančias knygas moku padėti giliai į lentyną, kad tik jų nereiktų skaityti. Tačiau ateina diena, kai nebegaliu imti kitos knygos, nes "neperskaitytoji" bado akis, o ir iš bibliotekos plaukiantys laiškai, apie seniai pasibaigusį knygos grąžinimo terminą, užpildo elektroninio pašto dėžutę. :D Taigi, teko pradėti pažintį su ponu Tomu Ripliu. Nemeluosiu, pažintis prasidėjo anksti, vos tik parsinešus knygą, tačiau pati pradžia man buvo tokia neįdomi, tokia kankinamai blanki, kad teko knygą padėti į šalį. Ir tik visai neseniai pradėjau nuo ten kur pabaigiau. O pabaigiau ties tuo, kad Amerikoje gyvenančio Tomo Riplio yra paprašoma vykti į Europą. To jo prašo turtingas verslininkas, kurios sūnus Dikis dabar ten yra, o Dikis su Tomu seni pažįstami. Tomui tai puiki proga, nes Amerikoje jam ne itin sekėsi, jis buvo neturtingas, niekam neįdomus, gyveno siaubingai nuobodu gyvenimą, tai jam buvo puiki proga pabėgti nuo kasdienybės ir gal net kažko pasiekti svetur. Gavęs finansavimą jis išvyksta ir susitinka su Dikiu. Kadangi vyrų pažintis buvo labai menka, pirmiausia, Tomas turėjo pelnyti simpatijas ir palankumą, o kai tai padarė prasidėjo lengvabūdiškas, tingus, bei įdomus gyvenimas Italijoje kartu su Dikiu. Tomą beprotiškai žavėjo Dikis, jis norėjo irgi taip gyventi visą gyvenimą: nieko nedirbti, lepintis saule, geru maistu, pramogomis, apie nieką negalvoti. Tačiau Tomas ne Dikis ir taip negalėjo būti visada, todėl Tomas pagautas idėjos nutaria viską pasisavinti ir tapti tuo, kuo niekada nebuvo. Aišku tai padaryti jam nėra lengva. Ir prasideda detektyvas. Šiaip detektyvus aš mėgstu, net dabar šalia šitos knygos vieną skaitau, bet šis detektyvas palyginus su populiariais dabar kuriamais yra silpnokas. Šioje knygoje viskas  einasi gana lengvai, taip atrodo imk žudyk kiek nori ir niekas nieko nesužinos. Nors, kai pagalvoji visai kita skaitymo perspektyva, kai "blogietis" skaitytojui jau aiškus. Jeigu pora sakinių apibūdinti savo įspūdi apie šią knygą, tai galiu pasakyti, kad knyga nebloga, parašyta gerai, vietomis tikrai įdomiai, tačiau ji neturi nieko ypatingo, jokio kabliuko, dėl kurio aš ja žavėčiausi. Jei galėčiau rinktis skaityti ją ar ne, tai turbūt rinkčiausi ne, nes yra ir įdomesnių knygų, tačiau taip jau nutinka, kad ieškant tų įdomesnių, tenka perskaityti ir nelabai patikusias knygas. :)

Puslapių skaičius: 254.
Leidykla: Alma littera, 2008 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 3/5