2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Kristina Sabaliauskaitė "Danielius Dalba & kitos istorijos"


Puslapių skaičius: 205.

Leidykla: Baltos lankos, 2012 m.

Mano įvertinimas: 5/5

Ar rekomenduočiau? TAIP!

Mano pirmasis įrašas!!!

Nesitikėjau, kad šią knygą rasiu bibliotekoje. Ji visai nedidelė, todėl retai yra gaunama tokių naujų knygų. Buvau labai maloniai nustebinta. Ir aišku, nedelsdama puoliau ją skaityti.

Šią autorę drąsiai galiu vadinti savo mylimiausia. Ji apžavėjo mane savo knygomis "Silva rerum" ir "Silva rerum II". Kas skaitė šias knygas, puikiai supras, apie ką aš kalbu. Autorė rašo savotišku stiliumi, kuris kartais gali pasirodyti net atgrasus. Tačiau vis vien šią knygą norisi skaityti ligi paskutinių puslapių.

Turiu prisipažinti, kad šiek tiek bijojau pradėti skaityti. Mane baugino tai, kad buvau girdėjusi, jog ši knyga yra visiškai kitokia, nei ankstesnės autorės knygos. Bet, oj, kaip aš klydau! Nors rašymo stilius visai kitoks, struktūra kitokia, tai netrukdo šiai knygai lygintis su pirmosiomis Kristinos Sabaliauskaitės knygomis.

Taigi, knygoje yra 8 skirtingos istorijos, kurios leis įsibrauti į savotiškų žmonių gyvenimus. Nusikelsite ir į karo metus Lietuvoje, ir į dabartini Londoną, ir į žydo milijardieriaus vaikystės Vilnių. Mano manymu, kiekviena istorija turi savotiška prasmę. Skaitydama supratau, kad daug kas yra laikina, tai kas atrodo tikra yra pakeičiama į naują ir mes, žmonės, esame per daug linkę teisti ir keršyti, net nežinodami visų aplinkybių.

Pirma kart skaitydama šios autorės knygą radau man laaaaabai patikusių ciatatų. O citatas aš mėgstu švelnias, mielas, svajingas.. :) Štai: 
  • Violetinėmis Vilniaus alyvomis kvepiantis plaukai.
  •  Žemuogės ant smilgos, iš gatvės prekeivio kopūsto  išskrendantis baltas drugelis, lietaus lašų raštas ant lango stiklo, įtrūkimas molio vazone ant palangės, kaip du vandens lašai primenantis mesjė Cattoufo profilį - maži kasdienybės stebuklai, mažmožių ontologija, niekučių filosofija.
  • Šitaip Vilniuje dar ir šiandien tebekvepia geidulys, kuris kasmet pavasarį pakimba ore - alyvom, jazminais, dar - šviežiai sulytom senamiesčio dulkėm ir pro bažnyčios durų prieangį tarsi "momento mori" išnyrančiu pelėsių ir smilkalų kvapu.
Pabaigai tik noriu pridurti, kad knyga yra verta tų visų pagyrimų ir liaupsių, nes ji išties yra nepaprasta. Rekomenduoju, rekomenduoju ir dar kartą rekomenduoju. :)

P.S. Oficialų knygos aprašymą ir interviu su pačia rašytoja galite rasti čia