Dvidešimt septynerių metų Lin Kongas tėvų liepiamas veda Šuju – neišsilavinusią, nelabai gražią, tradiciškai sužalotomis pėdomis ir senamadiška šukuosena. Gėdydamasis žmonos, jis uždraudžia jai rodytis ligoninėje, kurioje dirba, ir su kaime gyvenančia sutuoktine praleidžia tik savo atostogas – 12 dienų per metus. Šuju nuolankiai kenčia vyro abejingumą, bėga metai, atsiranda kita moteris, susidaro savotiškas meilės trikampis, kur svarbiausias veikėjas – laukimas...
Knygos pradžia gana nuobodoka, sudėtingai sekėsi skaityti ir perprasti visai kitos šalies papročius, bendravimą. Istorija darėsi vienoda, metai iš metų laukimas, atsargus bendravimas, vis nesėkmingi bandymai išsiskirti. Pagrindiniai veikėjai sukosi tame pačiame įvykių rate. Kartu su jais užsisukau ir aš, nes knyga skaitėsi labai lėtai. Tik knygos vidurys pagaliau taip įtraukė, kad puslapiai verste vertėsi. Ir taip pat, pagaliau baigėsi tas laukimas, tačiau atsirado kitų dalykų, tokių, kurie man labiausiai ir patiko. Pavyzdžiui iš pradžių Lino ir Manos (ne žmona) norą būti kartu aš vertinau labai palankiai, esu romantikė, tai kaip galėjau mintyse nekovoti už tai, kad du įsimylėjėliai būtų kartu amžiams? Tačiau tik knygos pabaiga privertė į situaciją pažvelgti ir kiek kitaip. Linas pats nesistengė kurti santykiu su žmona, nerodė jai dėmesio, nevertino jos taip kaip turėjo, nesidžiaugė tais mažais malonumais ir paprastu gyvenimu, mylinčia šeima. Tik susidūrus su naujos santuokos sunkumais jis suvokė, kaip pasiilgo ramybės ir tingiai paprasto gyvenimo. Tačiau negalima sakyti, kad Lino santykiai su Mana nenudažė jo gyvenimo kitomis spalvomis, visi įvykiai patirti kartu juos susiejo visam gyvenimui. Tai lyg užtęsta, bet įdomi ir natūrali meilės istorija. Natūrali todėl, nes veikėjai nebijo pagalvoti, kad gal čia ne meilė, kad viskas atsibodo. Juk ir mūsų gyvenimuose taip būna ar ne?
"Laukimas" ne visai atitiko mano lūkesčius, todėl aukšto įvertinimo rašyti negalėjau, bet džiaugiuosi, kad šia knyga užbaigiau 2015 metus. :)
Puslapių skaičius: 317.
Leidykla: Tyto alba, 2011 m.
Mano įvertinimas: 3+/5