Spintoj jau senokai dulkėjo keletas knygų iš mano paauglystės laikų. Iš pradžių bandžiau jas parduoti internetu. Pardaviau "Bado žaidynes", o po to gailėjausi velniškai, nes pati skaičius nebuvau (tik paskui supratau, kad knyga galėjo būti net labai gera), o pardaviau visai nauja tik už 10 Lt, nors norinčių buvo daug. :) Toks buvo mano pirmas blynas pardavinėjant knygas internetu. Tada per google susiradau Klaipėdoje knygyną, kuris superka knygas. Galvoju: "pagaliau atsikratysiu!". Kur tau... Tokio knygyno nebėra jau daug metų. Ir tada, sumąsčiau, kad knygas atiduosiu. :) ši mintis kirbėjo jau senokai. Tad, nieko nelaukus surinkau visas ir padovanojau savo kaimelio bibliotekai. :) Tos knygos, tikrai niekuo neypatingos, tačiau, gal atsiras tokių paauglių, kuriuos jos sudomins, taip kaip domino mane prieš daug metų. :) Toks štai mano vasariškas gerasis darbelis! :)
2013 m. liepos 25 d., ketvirtadienis
2013 m. liepos 22 d., pirmadienis
Jodi Picoult "Neprarask vilties"
Puslapių skaičius: 464.
Leidykla: Alma littera, 2012 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 5/5
Apie Jodi Picoult teko girdėti tikrai nemažai. Mačiau net vieną pagal jos knygą pastatytą filmą "Mano sesers globėjas". Tačiau niekada neskaičiau jos knygų. Manau, atėjo metas susipažinti ir pačiai įvertintį šią autorę. :)
Netikite esant Dievą, o dukra jums pareiškia bendraujanti su dangiškąja Globėja. Ką pamanote?
Septynmetė Viltis pusiaukelėje į baleto pamoką prisimena nepasiėmusi triko ir mama, trumpam grįžusi į namus, užklumpa vyrą su kita moterimi. Jis jau ne pirmą kartą išduoda Mariją. Įskaudinta moteris sutinka skirtis.
Tėvų nesutarimai ir skyrybos skaudžiai paveikia Viltį, bet į sielvartą panirusi Marija ne iškart pastebi, kad dukrelė vis dažniau šnekasi su nematomu draugu ir vadina jį... Dievu. Iš pradžių Marija tai priskiria vaikiškai vaizduotei, bet kai Viltis ima cituoti Bibliją ir gydyti, sutrikusi motina kreipiasi į psichoterapeutę...
Žinia apie stebuklingas Vilties galias netrunka pasklisti ir jųdviejų su mama gyvenimas virsta košmarišku cirku. Marijos valdas apgula ir tikintieji, ir skeptikai, o į namus, vienintelę ramybės salelę, braunasi žurnalistai.
Kas sieja mane ir religija? Aš nelankau bažnyčios ir neatlieku kitų religingo žmogaus pareigų, tačiau Dievo artumą aš jaučiu dažnai. Paauglystėje buvo toks momentas, kai abejojau Viešpačio buvimu, drįsau net jį niekinti ir peikti ji už mane lankanti skausmą. Ir staiga viskas pasikeitė, nebepamenu kaip. Tikėjimą dar labiau sustiprino knygą "Trobelė", kuri padėjau viską geriau suprasti. Suprasti, kodėl kenčiame ir koks iš tiesų yra Dievas. Galėčiau užvesti ir atskirą diskusiją apie tą knygą, aiškintis ar viskas ten taip jau tikra ir nuoširdu. Nesigilinau, o ir nereikėjo. Ta knyga iš ties kažką daro žmonėms... Daviau ją perskaityt dviems draugėms, kurios Dievu netikėjo ir po knygos jos pasikeitė! Pradėjo juo tikėti. Tai iš ties nepaprasta knyga... Na, bet šiandien ne apie "Trobelę" turiu kalbėti. Knygoje "Neprarask vilties" taip pat kalbama apie Dievą.Tik šioje knygoje daugiau dėmesio skiriama ne pačiam Dievui ir jo apsireiškimui mažai mergaitei, bet žmonių požiūriui ir nuomonei apie tokį stebuklą. Man knyga patiko, dėl jos lengvumo, paprastumo ir aktualumo. Knygoje ne vien tik religinė tema, bet ir vaiko išgyvenimai užklupus tėvų skyryboms, vyro ir moters santykiai, kova už teisybę ir tas nuolatinis sakinys visus nebyliai lydintis "Neprarask vilties". O kaip jums sekasi jos neprarasti? Juk ir Dievas žvelgdamas į mus siunčia dovanas, kurios mums padeda išgyventi sunkumus.
Gal kiti galvos, kad vertindama knyga buvau nešališka ar panašiai. Bet galvokit ką norit, knyga gera. Ir tikiuosi, kad ir kitos autorės knygos, kurias dar tikiuosi skaityti ateityje, manęs nenuvils. :)
2013 m. liepos 16 d., antradienis
Patikusios citatos iš knygos "Ko tu iš manęs tikiesi?"
Atiduodu duoklę. Jau senokai perskaičiau knygą, bet niekaip neprisiruošiau padaryti įrašo su keliomis man paikusiomis citatomis. Apskritai, galvojau ar verta? Gal tokie įrašai visai nereikalingi? Bet vis dėl to, nusprendžiau, kad karts nuo karto mano bloge sušmėžuos tokie įrašiukai. Gero skaitymo! Gal kuri ir jums patiks. :)
Tai tiek... :)
- Su vyru gyveni kelias dienas, ir jau pažįsti jį visam gyvenimui. Su moterimi gali pragyventi visą gyvenimą, bet vieną dieną ji tave nustebins, o gal nustebins ir pačią save. (27 psl.)
- Yra belaikiai skausmai - sustingę, visa aprėpiantys, tūkstantį kartų stipresni už mūsų gebėjimą kentėti, tūkstantį kartų stipresni už mūsų gebėjimą juos pakelti. Skausmai, kurie išlieka, lemtingi kaip dūriai į širdį, skausmai, kurie nenurimsta, kurie pabunda kasdien drauge su mumis ir kurie naktį neleidžia miegoti. (34 psl.)
- Toks yra gyvenimas: kas naktį miršta tas, kuo buvome vakar, ir kas rytą gimsta tas, kuo būsime šiandien. (36 psl.)
Tai tiek... :)
2013 m. liepos 12 d., penktadienis
Tess Gerritsen "Dvynės"
Puslapių skaičius: 336.
Leidykla: Jotema, 2011 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 5/5
Ir vėl grįžtu prie detektyvų. :) Šįkart tai dar vienas Tess Gerritsen romanas.
Daktarė Mora Ailz ant teismo medicinos ekspertų stalo vieną dieną išvysta moterį, iki intymiausių detalių panašią į save. Dar labiau sukrečia faktas, kad jųdviejų gimimo data ir kraujo grupė yra vienodos, o DNR tyrimas patvirtina, kad paslaptingoji antrininkė yra jos dvynė sesuo.
Kas pagaliau iš tiesų yra daktarė Mora Ailz?
Šįryt atsikėliau anksčiau ir baigiau skaityti šį romaną. Galiu pasidžiaugti ir visiems pasakyti, kad jis buvo nuostabus! Prisiminiau, kaip dar visai neseniai skaičiau "Chirurgą" ir kaip jis prikaustė mano dėmesį. Ši knygą ne ką prastesnė. Patiko tai, kad galėjau geriau pažinti daktarę Morą Ailz, kurios prieš tai skaitytose knygose buvo labai mažai. Išvis, labai puiki knygos idėja! Dvynės sesers nužudymas, kuris padėjo atskleisti dar daugiau nusikaltimų. Daugiau net nesinori pasakoti, nes turbūt, patys norėsit patirt tą įdomumą.
Jei neklystų yra serialas apie detektyvę Ricoli ir daktarę Ailz. Tačiau kaip norėtusi filmo! Vis galvojau, koks geras, koks įtemptas jis turėtų būti. Kartai pagalvoju, kad pačiai būtų įdomu išgyventi, kai kuriuos šiurpius įvykius, patirti tą pliūpsnį adrenalino.
Tad, rekomenduoju Tess gerbėjams, kurie dar šios knygos neskaitė ir kitiems, kuriems labai patinka detektyvai! :) Aš tai mėgavausi skaitymu. :)
2013 m. liepos 6 d., šeštadienis
Vanessa Diffenbaugh "Gėlių kalba"
Puslapių skaičius: 336.
Leidykla: Alma littera, 2012 m.
Iš kur gavau? Iš bibliotekos.
Mano įvertinimas: 3+/5
Nelabai mėgstu, kai bibliotekininkė pradeda siūlyti įvairias, jos pačios skaitytas knygas. O taip yra todėl, nes, kai anksčiau ji tai darydavo, pastebėjau, kad mūsų skoniai skiriasi ir tai kas patinka jai, ne visada patinka man. Todėl, kai ji pradėjo kalbėti apie šią knygą, mintyse jau kurpiau planą, kaip čia mandagiau atsisakius. Bet pamačiusi viršelį su viliojančiu užrašu: 2011-ųjų metų "Džeinė Eir", nusprendžiau knygą perskaityti.
Viktorija Džons vaikystę praleido globos namuose. Sulaukusi aštuoniolikos juos palieka ir atsiduria... gatvėje. Mergina neturi nei artimųjų, nei kur eiti, todėl prieglobstį susiranda viešajame parke. Ten užveisia nedidelį gėlyną – gėles mergina pamilo dar vaikystėje, klausydamasi globėjos pasakojimų apie karalienės Viktorijos laikais gyvavusią gėlių kalbą. Vieną kartą už merginos su gėlėmis užkliūva paslaptingo gėlių prekeivio žvilgsnis. Nepažįstamasis, žinantis tamsiausią Viktorijos paslaptį, privers prisiminti skausmingą praeitį, kurią ji taip stengėsi pamiršti, ir apsispręsti, ar verta rizikuoti viskuo, ką turi, dėl galimybės tapti laimingai...
Manau, kad autorė sugalvojo puikią knygos idėją. Ta Viktorijos laikų gėlių kalba mane stipriai paveikė. Mano mėgstamiausios gėlės buvo bijūnai, visada maniau, kad būtent šios gėlės puikuosis mano vestuvinėje puokštėje. Skaitydama sužinojau, kad bijūnai reiškia pyktį. Iš pradžių bandžiau nekreipti į tai dėmesio ir buvau įsitikinusi, jog tai paprasčiausi autorės pramanai, bet pasirodo, kad gėlių kalba gyvuoja jau ne vieną šimtmetį, tik ją žmonės šiek tiek primiršo. Pats siužetas ir istorija patiko taip pusėtinai. Vieną akimirką skaičiau susidomėjusi, o kitą jau galvojau, kad to ar ano per daug. Taip pat skaitydama vis galvojau, kad iš šios knygos išeitų visai neblogas romantinis filmas. Su mielu noru tokį žiūrėčiau sekmadienio vakare su puodeliu arbatos, kai norėtųsi pailsėti ir pažiūrėti ką nors paprasto, mielo ir neapsunkinančio galvos. Gal kas nori imti mane bemokslę į režisieres? :D Taigi, knyga nekeliauja į mėgstamiausiųjų sąrašą, bet rekomenduoju tiems, kam įdomu sužinoti gėlių reikšmes, patinka gėlės, meilės istorijos, gyvenimiški įvykiai, visokios dramos ir pagaliau laiminga pabaiga. :)
Iki kitų knygų! O aš kaupsiu energijas savo rytojaus 18 gimtadieniui. :D
P.S. Pavyzdukas kaip atrodo tas gėlių žodynėlis pateiktas knygos pabaigoje. Viso neįdėjau, nes nuotraukos gavosi labai nekokybiškos (nors jos tokios ir negali gautis su mano fotoaparatu).
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)