2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Jodi Picoult "Neprarask vilties"


Puslapių skaičius: 464.

Leidykla: Alma littera, 2012 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Mano įvertinimas: 5/5

Apie Jodi Picoult teko girdėti tikrai nemažai. Mačiau net vieną pagal jos knygą pastatytą filmą "Mano sesers globėjas". Tačiau niekada neskaičiau jos knygų. Manau, atėjo metas susipažinti ir pačiai įvertintį šią autorę. :)

Netikite esant Dievą, o dukra jums pareiškia bendraujanti su dangiškąja Globėja. Ką pamanote?                
Septynmetė Viltis pusiaukelėje į baleto pamoką prisimena nepasiėmusi triko ir mama, trumpam grįžusi į namus, užklumpa vyrą su kita moterimi. Jis jau ne pirmą kartą išduoda Mariją. Įskaudinta moteris sutinka skirtis.
Tėvų nesutarimai ir skyrybos skaudžiai paveikia Viltį, bet į sielvartą panirusi Marija ne iškart pastebi, kad dukrelė vis dažniau šnekasi su nematomu draugu ir vadina jį... Dievu. Iš pradžių Marija tai priskiria vaikiškai vaizduotei, bet kai Viltis ima cituoti Bibliją ir gydyti, sutrikusi motina kreipiasi į psichoterapeutę...
Žinia apie stebuklingas Vilties galias netrunka pasklisti ir jųdviejų su mama gyvenimas virsta košmarišku cirku. Marijos valdas apgula ir tikintieji, ir skeptikai, o į namus, vienintelę ramybės salelę, braunasi žurnalistai.

Kas sieja mane ir religija? Aš nelankau bažnyčios ir neatlieku kitų religingo žmogaus pareigų, tačiau Dievo artumą aš jaučiu dažnai. Paauglystėje buvo toks momentas, kai abejojau Viešpačio buvimu, drįsau net jį niekinti  ir peikti ji už mane lankanti skausmą. Ir staiga viskas pasikeitė, nebepamenu kaip. Tikėjimą dar labiau sustiprino knygą "Trobelė", kuri padėjau viską geriau suprasti. Suprasti, kodėl kenčiame ir koks iš tiesų yra Dievas. Galėčiau užvesti ir atskirą diskusiją apie tą knygą, aiškintis ar viskas ten taip jau tikra ir nuoširdu. Nesigilinau, o ir nereikėjo. Ta knyga iš ties kažką daro žmonėms... Daviau ją perskaityt dviems draugėms, kurios Dievu netikėjo ir po knygos jos pasikeitė! Pradėjo juo tikėti. Tai iš ties nepaprasta knyga... Na, bet šiandien ne apie "Trobelę" turiu kalbėti. Knygoje "Neprarask vilties" taip pat kalbama apie Dievą.Tik šioje knygoje daugiau dėmesio skiriama ne pačiam Dievui ir jo apsireiškimui mažai mergaitei, bet žmonių požiūriui ir nuomonei apie tokį stebuklą. Man knyga patiko, dėl jos lengvumo, paprastumo ir aktualumo. Knygoje ne vien tik religinė tema, bet ir vaiko išgyvenimai užklupus tėvų skyryboms, vyro ir moters santykiai, kova už teisybę ir tas nuolatinis sakinys visus nebyliai lydintis "Neprarask vilties". O kaip jums sekasi jos neprarasti? Juk ir Dievas žvelgdamas į mus siunčia dovanas, kurios mums padeda išgyventi sunkumus.
Gal kiti galvos, kad vertindama knyga buvau nešališka ar panašiai. Bet galvokit ką norit, knyga gera. Ir tikiuosi, kad ir kitos autorės knygos, kurias dar tikiuosi skaityti ateityje, manęs nenuvils. :)



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą