2014 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Sabine Weiß "Vaško meistrė. Madam Tiuso gyvenimas"


Vienas įsimintiniausių, nuostabiausių, o gal net ir pats pačiausias nutikimas 2014 metais buvo išvyka į Prancūziją. Šią šalį aplankyti norėjau nuo mažumės, todėl tokiai neįtikėtinai progai pasitaikius negalėjau nesutikti. :) Kodėl aš čia prakalbau apie Prancūziją? O gi todėl, nes šioje knygoje jos tikrai yra daug, taip pat yra ir dalis svarbios šalies istorijos. Dalinuosi keliais kadrais iš kelionės, kurie yra susiję su šia knyga.

Versalio rūmai, kurie minimi knygoje. Kadangi mes vykome ankstyvą pavasarį dar nesimatė to viso grožio, nors pataikėm jau tikrai į šiltesnius orus nei Lietuvoje. Vis dėl to, tą dieną oras buvo bjaurus, lijo ir buvo šalta, todėl negalėjom pasidžiaugti aplinka lauke, teko pasitenkinti tik pastato vidumi. Jau daug kam sakiau, kurie vis klausė, kaip ši kelionė, kad neužtenka vieno karto aplankyti kažkokią tai vietą. Jei tikrai nori jaustis visiškai pabuvus kažkur, turi pirmiausia pavaikščioti su gide, tada atsifotografuoti (nes nefotografuoti visko kažkaip nesigauna, bent jau man :D ). O tada turi vis klaidžioti, gėrėtis, nežiūrėti į laikrodį, o tiesiog visas vietas išjausti, išgyventi savyje. Todėl, Prancūzija, aš tikrai tikrai dar grįšiu!



Aplankėme ne tik Prancūziją, bet ir kitas šalis. Todėl teko pabuvoti ir Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje, Amsterdame. Štai todėl aš susidomėjau šia knyga ir nusprendžiau ją perskaityti, o kad tikrai perskaityčiau įtraukiau ją į iššūkį. :D Daaar kelios nuotraukos, kairėje nuotraukoje - aš. Ne, ne ta blondinė. :D o dešinėje - Madam Tiuso.



Negalėjau nepasidalinti šiomis akimirkomis, bet dabar grįžkime prie pačios knygos. Džiaugiuosi tuo, kad knyga nuo pirmųjų puslapių buvo įdomi. Būčiau nusivylusi, jei knygoje būtų tekę skaityti tik sausus faktus apie šią didžią moterį. Didžią todėl, nes man jį tokia pasirodė iš šios knygos. Nuo pat mažens Marija Groschol (tikrasis vardas) buvo kitų vaikų patyčių objektas, nes buvo budelio duktė.
Toliau sekė vis didesni sunkumai, bet Marija įrodė, kad yra stipri ir sugeba įveikti visas negandas. Todėl jei reiktų kur remtis stiprios asmenybės pavyzdžiu, galėčiau remtis Madam Tiuso. Knyga parašyta lengvu stiliumi ir tikrai įdomiai!Be to, manau, kad visada pravartu bent truputėli prisiliesti prie garsių žmonių biografijų, kad geriau galėtume įvertinti jų atliktus darbus. :) Deja, bet nesugebu šioje knygoje matyti tik gero, o tai kas nepatiko paslėpti tarp knygos puslapių. Todėl negaliu nepaminėti, kad man trūko tolimesnės Madam Tiuso gyvenimo dalies aprašymo. Aišku, tokia buvo autorės mintis, bet man, visiškai nežinančiai nieko apie šią moterį būtų buvę smalsu sužinoti, kaip jai sekėsi Londone, kokias figūras gamino, ar išsiskyrė su vyru, kokie užaugo jos sūnūs. Bandžiau to ieškoti internete, bet nieko konkretaus neradau :( Taip pat didžioji knygos dalis susijusi su Prancūzijoje vykusia revoliucija, todėl kai kurie skyriai man atrodė per daug vienodi, vis apie tai, kaip keičiasi visuomenės didvyriai ir kaip reikia lieti naujus biustus ar naikinti atgyvenusius, kurie gali sukelti pasipiktinimą. Todėl knygos viduriukas šiek tiek mane nuliūdino. Tačiau visa kita man patiko. Tikrai naudinga knyga. Dabar galėsiu visiems girtis, kad ne tik žinau apie Madam Tiuso gyvenimą, bet ir esu pabuvojusi vaškinių figūrų muziejuje. :D

Gerų knygų, mielieji!

Puslapių skaičius: 351.
Leidykla: Gimtasis žodis, 2008.
Iš kur gavau? Paskolino lietuvių kalbos mokytoja.
Mano įvertinimas: 4/5

2014 m. liepos 16 d., trečiadienis

Jurga Ivanauskaitė "Miegančių drugelių tvirtovė"


Nežinau, kodėl nusprendžiau savo skaitomas knygas įamžinti pati. Gal todėl, kad noriu gyvesnio blogo ir tuo pačiu galiu išsaugoti tikras, šiltas akimirkas, kurias patyriau skaitydama. Kadangi vasara, viskas aplink žydį, negaliu nepasinaudoti galimybe ir savo perskaitytų knygų neįamžinti apsupty gamtos. :)




Gerai tai ar blogai, bet tai pirmoji mano perskaityta knyga iš iššūkio..Turbūt gerai, nes būtų blogai, jei iš vis nebūčiau jo pradėjusi. Ir pirmoji knyga yra lietuvių autorės, Jurgos Ivanauskaitės. Su šia rašytoja pažindinames per skaitymą jau nebe pirmą kartą. Vienos knygos man patiko, kitos ne taip labai, dar kitas pasilikau vėlesniam laikui. Ši knyga irgi buvo klaustukas. Vis svarsčiau patiks ji čia man ar ne.. Bet...patiko! Nors ir ne iš pat pradžių, pirmieji puslapiai nubloškė į svetimos moters gyvenimą, jos keistą pasaulį, pasakojimus apie gyvenimą, ligas, šeimą, pasaulio įvykius. Stačia galva pasinėrus į pasakojimą, vis blaškiausi, nesusigyvenau su knyga, raukiausi vis bandydama prisijaukinti tekstą. Tačiau po truputį viskas stojosi į savo vėžes ir aš godžiai ryjau skyrių po skyriaus.
Knyga apie nebejauna moterį Moniką, kuri yra savotiška asmenybė, turinti savo pasaulį ir į viską aplinkui žvelgianti per savo užsimaukšlintus akinius, bet ne rožinius. :D priešingai, dažnai Monika mato tik tai kas bloga, ji net geidžia to ir kiekviena dieną žiūri žinias laukdama, kol bus pranešta, jog pagaliau artėja pasaulio pabaiga. Kartais veikėjos naivumas ir nenoras kovoti už save yra toks nervinantis, kad atrodo norėtųsi ją papurtyti ir pasakyti, kad jau užteks, atsimerk gi pagaliau! Vis dėl to, knyga man patiko, pati istorija susijusi su prostitucija, skyrybomis ir kitais dalykais man patiko, nes buvo įdomu, norėjosi skaityti toliau. Nežinau ar ką nors priviliojau imtis šios knygos, bet tikrai tikrai rekomenduoju tiems, kurie dar neskaitė šitos knygos. Bent pabandyti, manau, kad abejingų nepaliks!

2014 m. liepos 1 d., antradienis

Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum III"


 Pagaliau, po ilgos tylos bloge grįžtu su naujai perskaityta knyga ir kvepiančiais jazminais! Tiek jazminai tiek Silva Rerum dalys yra man velniškai brangūs dalykai. Jazminai, nes vaikystėje po mano langu augo didžiulis jazminų krūmas, kuris visada mane džiugindavo nepaprastu savo skleidžiamu kvapu, o Silva Rerum yra vienos iš mėgstamiausių mano knygų, kurias gali skaityti vėl ir vėl. Ir tai tikrų tikriausia tiesa, nes nedėkingas laikas net ir mėgstamiausių knygų siužetus po truputi trina iš atminties, todėl, pasirodžius naujausiais knygai nusprendžiau perskaityti visas dalis nuo pradžių. Nenusivyliau. Taip pat įtraukė ir užbūrė, kaip ir pirmą syk.

O dabar štai trečioji knyga...Knygos siužeto neatpasakosiu, kas norės ir patys paims knygą į rankas arba internete susiras knygos nugarėlę, o ir ką ten papasakosi, kai tęsiasi Norvaišų giminės istorija. Ši dalis kiek kitokia, negali sakyti, kad blogesnė, neįdomi, neįtraukianti. Taip nėra, autorė taip pat puikiai moka įsiteikti skaitytojui, tačiau nepajaučiau to ryšio, kuris siejo mane ir pirmąsias dalis. Skaičiau skaičiau ir supratau kodėl. Tiek pirmoje tiek antroje dalyje mane žavėjo Uršulės ir Bironto meilės istorija. Gal ir ne meilės istorijos knygose svarbiausia, bet ši mane taip apžavėjo ir užbūrė, kad tik ir laukdavau skyrių susijusių su jais. Nežinau kodėl ši meilės istorija man tokia artima, nieko panašaus nesu patyrusi, bet jaučiausi lyg pati viską išgyvenčiau ( gal praeitame gyvenime išgyvenau :D ) taip pat spurdėjo širdis ir velniškai skaudėjo, kai ta nepaprasta meilė tragiškai baigėsi. Manau, kad būtent dėl to, kad nebeliko šių veikėjų trečioji dalis man nereiškia TIEK daug. Taip pat šioje dalyje daugiau politikos, kas manęs nė trupučio nežavi. O šiaip knyga nebloga, tikrai nenusivyliau, kad skaičiau, o tuo labiau nenusivyliau K.Sabaliauskaite. Jos knygas dar tikrai imsiu ir skaitysiu. :) O šią knygą rekomenduoju, aišku tiems, kurie jau skaitė pirmas dvi dalis ir apskritai labai rekomenduoja tiems, kurie neskaitė Silva Rerum, imti ir perskaityti. Tai tikrai geros. lietuviškos knygos ir jos tikrai nėra tokios populiarios, nes žiniasklaida ir reklamos atstovai pasistengė, tai tikrai geros knygos. Na, bent jau man. :)