2017 m. kovo 21 d., antradienis

J.K Rowling "Haris Poteris ir prakeiktas vaikas"


Mano įvertinimas: 3.5/5

Esu didelė Hario Poterio fanė. Užaugau su šitomis knygomis, dar ir dabar pamenu, kaip laukdavau paskutiniųjų dalių pasirodymo kaimelio bibliotekoje, kaip mama prašydavo bibliotekininkės, kad mums, mano broliui ir man, pirmiesiems duotų jas perskaityti. Haris Poteris man yra tradicija, nes neįsivaizduoju Kalėdų be visų filmo žiūrėjimo vėl ir vėl. Esu labai laiminga, kad dar vaikystėje spėjau įšokti į Hogvartso ekspreso traukinį ir pamilti taip puikiai sukurta magijos pasaulį. Natūralu, kad labai nustebau sužinojusi, kad po šitiek metų pasirodys nauja knyga. Negaliu pasakyti ar labai jos laukiau, bet turbūt HP gerbėjai negali jos neskaityti.

Siužetas: Haris ir jo šeima po 19 metų. Didžiausias dėmesys skiriamas Hario sūnui Albui, kuris nekaip sutaria su tėvu ir jaučiasi nesuprastas magijos pasaulyje. Kartu su Smirdžiaus sūnumi Skorpionu, jis neria į nuotykius.

Mano nuomonė: Buvo tikrai smagu ir gera grįžti į tą nepaprastą magijos pasaulį, vėl skaityti knygą apie Harį. Ir pati knygos siužeto linija man pasirodė įdomi, nes prieš imantis skaitymo kilo abejonių dėl to, kaip gi ir kokį čia blogį reikės nugalėti, kai Voldemortas jau seniausiai miręs. Bet viskas sudėliota ir Voldemorto tikrai yra. Na, bet ties šituo mano pagyrimai ir baigiasi. Vis gi, esu tokios pačios nuomonės, kokios buvau dar tik sužinojus, kad bus nauja knyga, manau, kad viskas tik dėl pinigų, puikios nišos pasipelnymui, nes gi, kad ir koks fanas esi, vis tiek pirksi ir skaitysi. Nepatiko man pjesės forma, skaičiau greit, neįsijausdama. Knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas tarpusavio santykiams ir jausmams, o magijos pasaulis toks lyg nustumtas kažkur į šalį. Tikrai ne tas, kas buvo, toli gražu, bet turbūt ir nereikia tikėtis, kad būtų pakartotai tai, kas nepakartojama.

Rekomendacija: Rekomenduoju visiems Hario mylėtojams, kad ir nepatiks, nemanau, kad ramiai gyvensit, kol patys neperskaitysit. Ir tiems, kurie išvis nėra skaitę HP serijos, labai ją rekomenduoju. Žinau, kad mano būsimi vaikai šalia pasakų prieš miegą gaus ir dozę Hario Poterio.

2017 m. kovo 15 d., trečiadienis

Jan Moran "Vyndariai"


Mano įvertinimas: 3.5/5

Vienas malonumas dovanoti knygas, o po to ir pačiai jas perskaityti. Su "Vyndariais" lygiai tokia ir yra istorija. Susižavėjusi aprašymu, perskaičiusių žmonių nuomone, nusprendžiau, kad noriu ją padovanoti draugei ir žinoma, perskaityti pati. 

Siužetas: Knygoje persipina XXa. mamos ir dukros istorija. Prancūziško kraujo turinti Ava - puiki Kalifornijos vyndarė, viską pasiekusi savo rankomis ir sunkiu darbu išsikovojusi vietą vyndarystės pasaulyje, į kurį įsileidžiami tik vyrai. Be to, viena užauginusi dukrą - Katerina. Katerina, taip pat mylinti vyndarystės pasaulį ir mamą, tačiau turinti paslaptį - mažą dukrelę, su kurios tėvu būti negali. Knygoje viena po kitos ryškėja paslaptys, kurios arba sugriaus, arba suartins šių dvejų moterų pasaulius.

Mano nuomonė, jausmai: Knyga įtraukia jau nuo pačių pirmų puslapių, lengva, intriguojanti istorija, kurios lapus norisi versti vieną po kito. Viso romano metu išliko tas lengvumas ir smalsumas galvojant, kaip čia visas baigsis. Tai tikrų tikriausia lengvo turinio, atostogų knyga. Su tokia vienas malonumas gulėti ir kaitintis paplūdimio saulėje arba tiesiog, mano atveju, bandyti prisišaukti geresnius orus niūriomis dienomis, nes visa knyga pulsuote pulsuoja karščiu ir aistra. Atrodo taip ir norisi nusikelti į knygos puslapius, nes čia pasakojama apie Kalifornijos ir Italijos vynuogynus, vieną skaniausių vynų pasaulyje, siauras Paryžiaus gatveles, iš tolo kvepiančias kepyklėles, nepaprastus Luvrą ir Senos upę. Skaitant norisi susikrauti lagaminą ir su bilietu kišenėje aplankyti visas tas vietas, paskanauti Itališko vyno, prancūzišku kruasanų. O dar šiuose miestuose liepsnojanti meilė ir paslaptys. Gal tos visos paslaptys, bėdos ir nelaimės man buvo kiek per banalios, jei ne ta, tai kita užgriūva problema. Kartais tikrai norėjosi vartyti akis! Perskaitę, suprasite, ką turiu galvoje. Nepaisant to, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, maloniai praleidau laiką, todėl rekomenduoju ieškantiems lengvo savaitgalio romano.