2014 m. sausio 25 d., šeštadienis

Khaled Hosseini "Bėgantis paskui aitvarą"

,,- Dėl tavęs tūkstančius kartų!"

Pirmiausia pamačiau filmą, tai buvo prieš kokius 5 metus. Tikrai ilgas laiko tarpas, bet per visą šį laiką aš laukiau, kol knyga pateks į mano rankas. Ir štai diena, kai galiu jums papasakoti apie šią, tikrai nepaprastą, istoriją.

Knygoje pasakojama suaugusio afgano Amiro gyvenimo istorija. Jis pasakoja apie savo vaikystės Kabulą, apie savo vienmetį draugą Hasaną, kuris buvo jo šeimos tarnas, apie tėvą ir begalinį jo meilės troškimą. Hasanas buvo ištikimas Amirui visą savo gyvenimą, jis be galo mylėjo savo geriausia draugą ir buvo jam nuolankus. Amiras taip pat labai mylėjo Hasaną, tačiau dažnai jis save pagaudavo galvojanti, kad tai tik chazaras, tarnas. Amirui būdavo gėda žaisti su Hasanu prie kitų vaikų, taip pat Amiras dažnai skaudžiai pasityčiodavo iš Hasano nemokšiškumo. Man buvo pikta skaityti, kad Amiras taip elgiasi su žmogumi, kuris nė neabejodamas atiduotų už jį savo gyvybę. Tik skaitydama supratau, kad Amiras buvo vaikas. Jis pavydėjo, kad nėra toks drąsus, ryžtingas kaip Hasanas, jis pavydėjo, kad tėvas labiau žavisi chazaru nei juo. Šis vaikiškas pavydas ir baimė Amiro gyvenimą labai pakeitė 1975 metų žiema... Daugiau nenoriu nieko atskleisti, nes būtų neteisinga tų atžvilgiu, kurie planuoja knygą skaityti ir patys nori patirti visą atradimo ir skaitymo malonumą.

Man labai patiko tai, kad knyga tokia visapusiška, daug temų aptarta daug visko sudėta į vieną vienintelę knygutę. Kaltė, baimė, skausmas, praradimai, viltis, melas, nežinomybė, tiesa, džiaugsmas, visi šie žodžiai ir dar daug kitų galėtų apibūdinti šį romaną. Manau, kad jam neliks abejingų. Todėl visiems, be išimties rekomenduoju! :)

O pati į planus įtraukiau kitą šio autoriaus knygą.

Puslapių skaičius: 359.
Leidykla: Jotema, 2007 m.
Iš kur gavau? Paskolino draugė.
Mano įvertinimas: 5/5

2014 m. sausio 8 d., trečiadienis

Jo Nesbø "Sniego senis"



Pirmoji šiais metais perskaityta knyga - detektyvas. Ir ne šiaip koks, o rimtas, skandinaviškas ir šiurpus. Ar gi begali kas būti geriau? Na taip, gaila, kad nebuvo sniego, turbūt, būčiau visur paranojiškai mačius sniego senius. :D O istorija tokia: Haris Hūlė, detektyvas, kuriam pavesta tirti "Sniego senio" bylą. "Sniego seniu" žudikas pramintas, nes įvykdęs nusikaltimą palieka ženklą - sniego senį. Manau, kad neverta nė pasakoti, kas dėjosi paskui. Viena detalė po kitos, už kurios kabiniesi, o paskui vėl grįžti į tą pradžios tašką, kol pagaliau atsikabina visi kabliukai ir išsiaiškinama kas tas žudikas. Ir aš bandžiau pabūti detektyve. Mhm, sekėsi gana prastai ( :D) , nes įtarinėdama šokinėjau nuo vieno personažo prie kito, bet skaityti vis tiek įdomu. Rašau dabar ir galvoju, kad to šiurpumo nebuvo taip jau ir daug. Dėl manęs galėjo būti ir labiau aprašinėjamos tos šiurpios vietelės, su visom detalėm. Aišku, pati idėja su sniego seniu, bent jau man tikrai niekur nematyta ir negirdėta. Detektyvas, geras, tikrai tikrai. Įdomus, nenuspėjamas, painus, toks koks ir turi būti detektyvas. Labai džiaugiuosi, kad jį perskaičiau, bet yra bet. Galvoju ir skaitau, tempė tempė iš pradžių tą gumą, nieko nevyko, o pabaiga taip jau staigiai padaryta. Šast šast ir žudikas pagautas. Kažkaip atrodo, kad autorius išsisėmė, čia mano tokia nuomonė. Bet, kaip ir sakiau, tikrai geras detektyvas.    :)

Leidykla: Baltos lankos, 2013 m.
Puslapių skaičius: 471.
Iš kur gavau? Kalėdinė dovana. :)
Mano įvertinimas: 4/5