2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Citatos iš knygos"Nepakeliama būties lengvybė"


*Kiekvienas mokinys per fizikos pamokas gali daryti bandymus, norėdamas patikrinti, ar teisinga kuri nors mokslo hipotezė. Tačiau žmogus neturi jokios galimybės patikrinti hipotezės bandymu, nes gyvena tik vieną kartą. Todėl niekas nesužinos, turėjo jis ar neturėjo paklusti savo jausmui.

*Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu meilei lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių.

*Kol žmonės dar jauni ir skamba tik pirmieji jų gyvenimo muzikinės komumpozicijos taktai, jie gali ją tęsti kartu ir keistis motyvais, bet kai susitinka vyresni, jų muzikinė kompozicija būna beveik baigta, ir kiekvienas daiktas, kiekvienas žodis vieno kompozicijoje reiškia visai ne tai, ką kito.

*Nuo kančios žmonės dažniausiai bėga į ateitį. Laiko linijoje įsivaizduoja tą brūkšnį, už kurio nustos jausti šios dienos tamsą.

*Meilė - tai kaip imperija: kai sunyksta idėja, gulusi jos pamatan, sunyksta ir ji pati.

*Ar soste sėdintis kvailys atleistinas nuo bet kokios atsakomybės todėl, kad jis kvailys?

*Žmogaus laikas ne ratu sukasi, o vis bėga pirmyn. Štai kur priežastis, kodėl žmogus negali būti laimingas, nes laimė yra pasikartojimų ilgesys.

Milan Kundera "Nepakeliama būties lengvybė"


Puslapių skaičius: 190.

Leidykla: Amžius, 1993 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Mano įvertinimas: 4/5

4 iššūkio knyga! Žinau, kad dar nė pusės neįveikiau, bet aš jau savim džiaugiuosi. :)

Ši knyga man buvo lyg nežinomybė. Nežinojau nei kas joje bus rašoma, net neįsivaizdavau ar ji gera ar bloga, nes nė viename bloge nebuvau aptikusi nuomonės apie ją. Žinau tik, kad ši knyga yra įtraukta į 1001 knygos sąrašą.

Autorius
Internete skaitinėdama apie autorių radau, kad pagal šią knygą yra pastatytas ir filmas.Gal kada nors pažiūrėsiu. O autorius iš fotografijos atrodo labai jau gražus seneliukas. :D

Knyga iš ties yra apie meilę, gal net labiau apie vyro ir moters santykius. Tačiau iš kart galiu pasakyti, kad tai ne kokia banali istorija, kokių dabar nors vežimu vežk. Ši knyga turi kažką išskirtinio, ko aš nemoku apibūdinti žodžiais. Įdomu tai, kad šioje knygoje nėra kažkokio nuostabaus siužeto, nepakartojamu veikėjų ar to kas išskirtu šią knygą iš kitų. Ji tokia paprasta ir elementari, gal todėl širdžiai tokia miela ir artima.

Tomas netikėtai įsimyli Terezą. Ir negali be jos gyventi. Jie susituokia, gyvena kartu, tačiau Tomas niekaip negali nutraukti ryšio su savo buvusiomis meilužėmis.. Ir tai skaudina Terezą.

Ištrauka iš knygos.
Vertinu Terezos besąlygišką meilę. Atleisti žmogui jo išdavystes ir vis tiek stipriai mylėti, reta moteris tai sugeba. Kitu atveju tokio moters elgesio nesuprasčiau, nes visada esu įsitikinusi, jog moteris negali būti priklausoma nuo vyro. Tačiau šioje situacijoje, šioje knygoje aš supratau Terezą. Gal būt ji taip elgėsi todėl, nes kito tokio artimo žmogaus neturėjo, o gal ne todėl. Bet jos skausmą, nerimą ir liūdesį aš tikrai jaučiau. 

Šią knygą apibūdinti galėtų tokie žodžiai - keista, bet įdomi. Nes skaityti tikrai nebuvo nuobodu, tačiau ir nebuvo paprasta.

Jeigu kas klaustu ar rekomenduoju ar ne, atsakyčiau, kad taip, nes susipažinti su M. Kundera kūryba vis gi verta. 

O vieną balą nuo knygos numinusavau, nes baigusi skaityti pagalvojau, kad kaži ar ši knyga turės išliekamąvertę. Abejoju ar po kelių metų mano galvoje bus kas užsilikę apie šią knygą. O ir jokiam rašiny nepanaudosi..


 


 

2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Tess Gerritsen "Chirurgas"


Puslapių skaičius: 368.

Leidykla: Jotema, 2012 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Mano įvertinimas: 5/5

Važiuojant į knygų mugę, didžiausias mano tikslas buvo pamatyti T.Gerritsen. Nors perskaičiau dar tik vieną jos knygą (neskaitant šios) bet pamilau ją nuo pirmo "Kaulų sodo" puslapio. Su drauge nuėjome stotis į eilę anksčiau, manydamos, kad  busim vienos iš pirmųjų eilėje prie autografų dalijimo. Tačiau labai klydom, ten buvo milžinišką eilė, o dar niekas net nebuvo prasidėję. Atrodytų, kad jei taip jau norėjau pamatyti tai galėjau ir palaukti, bet autobusas nelaukia, turi prisistatyti laiku ir vietoje, o kitaip paliks Vilniuj. :) Kad ir kaip bebūtų džiaugiuosi, kad susipažinau su šios autorės kūryba. O dabar grįžkime prie "Chirurgo".

Ir ką čia žmogus gali komentuoti, kai knyga tiesiog nuostabi..! Siužetas, veikėjai, viskas man patiko. Įtampa skaitant lydėjo nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad dar niekad nebuvau skaičius tokio gero detektyvo. Tess moka rašyti, patikėkit manim. Tik aš nemoku ilgai girti knygų, o gal susižavėjimo nemoku nusakyti žodžiais..

Anotacija: Bostone laisvėje siautėja žudikas, kurio taikinys – vienišos moterys. Kai detektyvas Tomas Muras ir jo partnerė Džeinė Ricoli pradeda tyrimą, jie sužino pritrenkiantį faktą. Su šiomis žmogžudystėmis glaudžiai susijusi Katerina Kordel, graži medikė su paslaptinga praeitimi. Prieš dvejus metus ją išžagino ir kėsinosi nužudyti, tačiau ji nušovė savo užpuoliką. Dabar į Kateriną nusitaiko šis naujasis žudikas, kuris, atrodo, žino visą jos praeitį, jos darbą Piligrimų medicinos centre ir kur ji gyvena. Tas vyras, kurį ji manė nužudžiusi, regis, vėl jos tyko, ir šį kartą jis tiksliai žino, kur ją rasti...




2013 m. kovo 12 d., antradienis

Giedra Radvilavičiūtė "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos"


Puslapių skaičius: 227.

Leidykla: Baltos lankos , 2010 m.

Iš kur gavau? Iš mokytojos knygų lentynos.

Mano įvertinimas: 2/5

  Nepagalvokit, jog užmiršau vykdyti savo knygų iššūkį. Trečioji perskaityta sąrašo knyga yra "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos".

  Nusprendžiau, kad man pačiai perpasakoti siužetą yra beprasmišką, viską tą patį ir dar geriau, gražiau galit paskaityti ir internete. Taigi, žygiuojam prie pačios knygos.

  Jei nuoširdžiai - man nepatiko. Kartais galvoju, gal aš pati kalta? Dar net nepradėjus skaityti knygos turiu begales lūkesčių, kad ji bus labai gera, originali ir taps mano mėgstamiausia. Gal būtent dėl to aš nusiviliu labiausiai. Neišsipildo tai, ko labai noriu, o ir sugaišto laiko pradedu gailėti. Kodėl man nepatiko, kai tuo tarpu daug kas šią knygą giria? Pirmiausia, nepatiko rusiški pasakymai. Ne dėl to, kad man nepatinka rusai, gink dieve, ne. Paprasčiausiai, nemoku aš tos rusų kalbos, o ko nemoku tas ir nepatinka. Kaip supratau iš teksto, tai tie rusiški pasisakymai buvo gana svarbus, bet vis gi aš nebėgau ir neprašiau tėčio, kad man tai išverstų. Antra, nepatiko man turinys, gal, nes esu septyniolikmetė ir negaliu suprasti penkiasdešimtmetės moters bėdų, man buvo neaktualu ir neskanu. O dar kiekvienoje esė tai nuklystama atrodo visai kitur, pabaigoj viskas lyg ir susisieja. Kiekvienoje esė netrūksta pakartojimų, turiu omenyje tai, kad pradžioje esanti pastraipa, pabaigoje vėl parašoma, beveik nieko nepakeičiant. Gal būt tai tokia rašymo maniera, tik, deja, aš jos nesupratau. Trečia, kažkuriame bloge skaičiau, kad lietuvių rašytojams būdingas liūdesys, pavirkavimai ar kažkas panašaus. Tai Radvilavičiūtė knygoje buvo kažkas tokio. Neradau nei vienos teigiamos esė, visur buvo tik pilka. Tai aiškinimai, kad meilė nėra amžina, tai draugės mirtis, tai dar kas. Skaitydama tik nervinausi. Na, sutinku, kad yra daug liūdnų knygų, bet jos yra geros, nes skaitytojas įsijaučia, o kartais ir pats susigraudina.

Tačiau, kad knygos visai nenurašytumėt, galiu pasakyti ir vieną jos pliusą. Graži kalba. Žodžiai, sakiniai tokie gražūs, puikiai parinkti, atrodo, kad parašyta lyg magišku pieštuku. 

"Mėnulio šviesoje byrėdavo šaltos žvaigždės ir šilti duonos trupiniai"

"Žydėjo tik geltonos gėlės. Jų viduriukuose susikaupęs tvyrojo trumpas, taisyklingai apvalus žiedadulkių rūkas."

 "Viena moteris, kuri Vilniuje plauku siuva bliuzeles iš džiovintų jazminų žiedlapių, neseniai manęs klausė, ar mėgstu būti gamtoje. Viena tai ne. Viena tai tikrai ne. Atsakiau jai, kad iš toli atsklindantis šuns lojimas man tada atrodo mistinis, kiekviena žolė ima gyventi savarankiška gyvenimą, o dangus užsivožia virš manęs kaip violetinis lagaminas dvigubu dugnu, kuriame slypi apokaliptiškai pavojingi daiktai"

Ką dar galėčiau pridurti? Net pati nežinau.. Tiesiog, knyga ne man. Suklydau pasirinkdama. :) 

 




2013 m. kovo 3 d., sekmadienis

Patrick Süskind "Kvepalai: Vieno žudiko istorija"


Puslapių skaičius: 249.

Leidykla: Alma Littera , 1995 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Mano įvertinimas: 4/5

Šios knygos ekranizaciją mačiau jau prieš kokius 3 metus. Filmas tada man paliko teigiamą įspūdį. Tačiau knygos skaityti niekada neplanavau. Nenorėjau gaišti laiko prie to ką jau ir taip mačiau ir žinojau kaip baigsis. Beeeet atsitiko taip, kad ši knygą visgi pateko į mano rankas..

Siužetas. Ir nieko apie šią knygą negirdėjusiems iš pavadinimo turėtų būti aišku, kad knyga bus apie kvapus ir tarp jų įsimaišiusi žudiką - Žaną Batistą Grenujį. Grenujis gimė turguje, po žuvų prekyvietės stalu. Jo motina jį jau buvo pasmerkusi mirčiai. Tačiau jis savo riksmu apvertė viską aukštyn kojom. Jo motiną pakariama, o Grenujis atiduodamas žindyvei. Nuo pat vaikystes Grenujo šalinosi kiti vaikai, žmonėms jis kėlė nepaaiškinamą antipatiją.Tačiau jis to per daug nesureikšmino, juk jis turėjo visą kvapų karalystę, kam tie beverčiai žmonės? Taigi, Grenujis turėjo nuostabią uoslę, jis užuosdavo viską ir visada ir iš nesvarbu kokio atstumo. Bet to jam nepakako, jo tikslas buvo kvapus užkonservuoti, įamžinti juos mažame kvepalų buteliuke. Ir kaip tai padaryti, jei nuostabiausias kvapas sklinda nuo nekaltos mergaitės?

Asmeninė nuomonė. Galiu pasakyti tik tiek, kad geriau knygas skaityti prieš pažiūrint jų ekranizacijas. Nuobodu skaityti, kai jau žinai, kaip viskas baigsis. O pati knyga, tikrai įdomi, na, ne veltui XX amžiaus aukso fondas.