2013 m. spalio 29 d., antradienis

Deborah Heiligman "Čarlzas ir Ema"




Sveikinuosi su jumis ir pristatau 8-ąją iššūkio knygą. :)

Knygos imtis paskatino tai, kad apie Čarlzą Darviną žinojau labai labai mažai. Turbūt kaip ir daugelis žinojau tik apie jo mokslinius siekius ir laimėjimus, tad  ši knyga viliojo sužinoti daugiau. O dar, kai žadama buvo nepaprasta meilės istorija! Juk meilė visada yra gerai. :)

Jei žinotum, kaip aš tave branginu ir kokia neapsakoma
palaima turėti žmogų, kuriuo visada galima pasikliauti,
visuomet tokį pat, visuomet pasiruošusi guosti, užjausti 
ir geriausiai patarti. Telaimina tave Dievas,
brangioji, tu per gera man.
Čarlzas Emai, 1859 m.

Džiaugiuosi, kad knygos autorė nepabijojo imtis būtent šios temos, nes visgi tai pirmoji tokio pobūdžio knyga apie Č.Darvino asmeninį gyvenimą. Šypsojausi skaitydama autorės padėką knygos pabaigoje. Miela skaityti, kad ją pačią parašyti šią meilės istoriją paskatino mylimas vyras. Meilė tiek daug gali!
Na, o dabar vertėtų grįžti prie pačios knygos. Čarlzas ilgai galvoja ar vesti ar nevesti, nes šis dalykas turi ir pliusų ir minusų. Gali nukentėti jo mokslinė veikla, nes jis nebeturės tiek laisvo laiko, tačiau moters šiluma, meilė ir krykštaujantys vaikai gyvenimą gali padaryti nepaprastai gražiu. Viską nuodugniai apsvarstęs Čarlzas nusprendžia vesti. Ir greitai randa ir tinkama kandidatę - savo pusseserę Emą Vedvudž. (Nebijokit, tais laikais vedybos su giminaičiais buvo visiškai suprantamas reiškinys). Tačiau jų gyvenime nebuvo viskas taip lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia, juos visą gyvenimą lydėjo sunki dilema. Ema buvo tikinti ir visa širdimi jautė Dievo artumą, tačiau Čarlzas vis daugiau domėdamasis rūšių atsiradimu suprato, kad Dievo nėra. Šitoks požiūrių skirtumas kai kurioms poroms, manau, reikštų išsiskyrimą, tačiau jiems tai buvo kliūtis, kurią įmanoma įveikti tik kartu, rodant pakantumą ir gerbiant kito žmogaus nuomonę. Antra, tais laikais medicina dar nebuvo tiek pažengusi, todėl aplink siautėjo įvairios ligos ir veiksmingų gydimo būdų nebuvo. Mirė trys jų mylimi vaikai, tačiau drauge jie iškentėjo visą skausmą ir žengė gyvenimo keliu toliau. Juodu niekada nebuvo priešai, juodu buvo geriausi draugai, kurie mėgaudavosi vienas kito kompaniją ir džiaugdavosi vienas kitu. Tokio tarpusavio ryšio turėtų pavydėti kiekvienas.
Kodėl ši knyga visgi negaus penketuko? Tai todėl, nes vietomis nuobodžiavau. Ir gal ilgėjausi daugiau meniškos plunksnos nei tiesiog apipavidalintų faktų. Negaliu jos įtraukti į mėgstamiausias, tačiau džiaugiuosi, kad praplėčiau savo akiratį, sužinojau daugiau apie šio mokslininko asmeninį gyvenimą ir pasimėgavau gražia meilės istorija, kai tuo tarpu už lango siautėjo žvarbūs rudens vėjai. :)

Knygos originalus pavadinimas: Charles and Emma: The Darwins' Leap Of Faith, 2009 m.
Knygos leidimas Lietuvoje: Tyto alba, 2010 m.
Puslapių skaičius: 278.
Iš kur gavau? Paskolino lietuvių kalbos mokytoja. (AČIŪ! :) )
Mano įvertinimas: 3/5.

2013 m. spalio 13 d., sekmadienis

Victor Hugo "Paryžiaus katedra"



Turbūt retas, kuris nėra girdėjęs apie Paryžiaus katedrą ar kupriu Kvazimodą. Ir turbūt ne vienas matė populiarųjį  animacinį filmuką. Aš buvau iš tų, kad lyg ir kažką girdėjau, lyg ir mačiau nemažą dalį filmuko, bet tuom ir užsibaigė mano žinios apie "Paryžiaus katedrą". Tad nusprendžiau, kad būtų pats laikas susipažinti su Victor Hugo kūryba.

Džiaugiuosi, kad šią knygą įtraukiau į savo knygų iššūki, nes kažin ar būčiau niekino neskatinama imusi ją skaityti. Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes knyga iš ties gera. :) Tai visų pirma, tai klasika. O klasika man visada asocijuojasi su geromis knygomis, kurios išsaugojo savo vertę ir po daugelio metų. Antra, knygos siužetas labai įtraukiantis ir patiko tai, kad iš pirmo žvilgsnio visai nesusijusios istorijas susipina į vieną puikų pasakojimą. Trečia, knyga aktuali ir šiandien. Tokių pačių žmonių ydų ir problemų, kokios aprašomos knygoje galime rasti ir mūsų kasdieniame pasaulyje. Tai pavyzdžiui, ką žmones gali padaryti vedini nežmoniškos aistros ir neapykantos? Šiai temai tinka katedros archidiakonas Klodas Frolo, kuris nesugebėjo suvaldyti savo aistrų jaunajai čigonei Esmeraldai. Išvis, manė ėmė pyktis, skaitant kaip jis griaužiasi, kad ji nebus jo ir visai nesirūpina, kad tik dėl jo kaltės mergaitė yra pasmerkta mirti... O Kvazimodo knygoje nėra labai daug, na, taip jis yra, bet daugiausiai tik knygos pabaigoje, kai išgelbsti Esmeraldą.

Vienintelis knygos minusas, tai, kad, kai kurios vietos per daug išplėstos. Pavyzdžiui, Paryžiaus katedros apibūdinimas, kuriam buvo skirta nemažai puslapių. Man buvo neįdomu, kaip padarytas vienas piliorius, o kaip kitas arba kokio stiliaus visos bažnyčios dalys. Todėl tą vietą tik perbėgau akimis. Jeigu, neskaitysime šio minuso, tai knygą tikrai rekomenduoju, nes istorija yra labai įdomi ir  įtraukianti.

Puslapių skaičius: 430.

Leidykla: Vaga, 1983 m.

Iš kur gavau? Iš bibliotekos.

Mano įvertinimas: 4+/5