Isabel Allende "Dvasių namai"

Keista po tiek laiko vėl rašyti čia. Nelengva. Daugiau nei pusę metų nepildžiau blogo, per tą laiką tik karts nuo karto paimdavau knygą į rankas. Negalvojau, kad taip nutiks, bet suaugusiųjų gyvenimas ir užburtas ratas darbas-namai-darbas mane visiškai įtraukė. Knygoms neradau nei laiko, nei noro. Vis bandžiau skaityti, bet vos po kelių puslapių pavargdavau, pasidarydavo neįdomu. Labai tikiuosi, kad ši nauja pradžia bus kitokia, nes aš taip pasiilgau knygų ir Jūsų!

Gera grįžti su tikrai geros knygos rekomendacija. "Dvasių namai" jau anksčiau mane žavėjo savo pavadinimu, o ją išleidus "Pegaso kolekcijai" neliko priežasčių, kodėl ji neturėtų atsidurti mano asmeninėje knygų bibliotekoje. Ne tik pavadinimas, bet ir knygos viršelis bei knygos aprašymas labai viliojo greičiau imtis skaitymo malonumo. 

Knygoje pasakojama Truebų šeimos istorija, kurioje susipynę skirtingi veikėjų likimai, kuriuos dabar aprašinėti būtų beprasmiška. Visi jie unikalus, savitai įdomus ir magiški. Ar užteks pasakyti, kad šioje knygoje yra visko: vyro ir moters santykių, meilės, džiaugsmo, skausmo, išdavysčių, laimės ir liūdesio akimirkų. Knyga tokia žmogiška ir paprasta, bet tuo pačiu su magijos prieskoniu, kuris ją daro kitokia ir ypatinga. Perskaičiusi šią knygą tik dar kartą įsitikinau ir galutinai nusprendžiau, kad mano mylimiausias knygų žanras - šeimos sagos. Tas jausmas, kai susigyveni su veikėjais, autoriaus pagalba visus juos pradedi pažinti ir suprasti..ech.. tokios knygos iš manęs pavagia dalelę širdies. Todėl užvertus paskutinį puslapį pajaučiu tokią sekundės tuštumą. Silva Rerum, Erškėčių paukščiai, Dvasių namai, skirtingos knygos, bet turinčios panašumų, visos mano favoritės.  Tad, jei ieškote kažko panašaus labai labai rekomenduoju šią Isabel Allende knygą, skaitymo džiaugsmas garantuotas.