Hannah Kent "Gerieji žmonės"

Nuo knygos perskaitymo ir įrašo pasirodymo mano bloge, praėjo tikrai nemažas laiko tarpas. Šį atotrūkį nuo knygų galiu pateisinti nebent tuo, kad baigiu mokslus ir turiu įvairių darbų, o kur dar asmeninis gyvenimas. Todėl tikiu, kad vasario mėnuo leis atsipūsti ir skaityti į valias, neribojant laiko.

Aikčiojimai dėl knygos viršelio ir turinio jau sumažėjo, banga praėjo prigriebdama tikrai nemažą kiekį skaitytojų. Nieko keisto, Hannah Kent rašo nuostabiai, tai antroji jos knyga, kurią skaičiau ir tikrai su mielu noru imsiu visas kitas būsimas šios autorės knygas. O tie, kurie visgi dar neskaitė šios autorės - tikiuosi pabandys.

Kalbant apie pačią knygą. 1825-ieji, Airija. Atokiame slėnyje gyvenanti Nora susiduria su skaudžiomis netektimis - dukros ir vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau berniukas buvo sveikas ir guvus, kaip ir visi vaikai, bet dabar jis sunkiai serga ir atrodo visai nepanašus į vaiką. Slėnyje ima sklisti gandai, kad Mycholą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis. Nora nusprendžia patikėti vaiką į žolininkės Nensės rankas ir įvykiai pakrypsta ne visai gera linkme...

Ar reikia dar ką pridurti dėl knygos viršelio? Manau, kad ne, viršelis tiesiog stulbinančiai gražus. Bravo, Baltos lankos leidyklai. O knygoje papasakota istorija tikrai patraukė mano dėmesį ir nepaliko abejingos. Svarumo turi tai, kad autorė istorijų nelaužia iš piršto, taip ar labai panašiai jau yra buvę, todėl skaitymas tampa dar įdomesnis, tikroviškesnis. Juk ir filmus, paremtus tikrais faktais, žiūrėti įdomiau. Šios knygos istorija daug labiau mistiška nei prieš tai skaitytos knygos "Paskutinės apeigos", rašymo ir stiliaus panašumų knygose yra, bet tai visai skirtingos istorijos, su savais veikėjais ir jų charakteriais.

Jei trumpai, tai tikrai rekomenduoju ir nekantraudama laukiu naujų šios autorės romanų.

Mano įvertinimas: 5/5.