John Fowles "Kolekcionierius"

Labai džiaugiuosi, kad yra "Pegaso kolekcija", ši kolekcija suteikia ne tik puikų šansą įsigyti knygas už prieinamą kainą, bet ir susipažinti su naujais autoriais, skaityti knygas jau tapusias klasika. John Fowles iki šiol nebuvo man žinomas ir šio autoriaus knygų skaityti neteko, tad tai pirmoji mano pažintis. Ir kokia gi ji?

Knygos siužetas vertas trilerio ir turiu pripažinti, kad teko matyti ne vieną filmą, turintį labai panašią idėją, kaip ir šioje knygoje. Pagrindinis veikėjas - Frederikas Klegas dirba nuobodžioje kontoroje, kurioje nesijaučia laimingas, dvi jo gyvenimo aistros tai: drugelių kolekcionavimas ir mintys apie gražuolę Mirandą. Netikėtai laimėta didžiulė pinigų suma padeda Frederikui ištrūkti iš nuobodžios kasdienybės ir įgyvendinti svajones. O jo visos svajonės - susipažinti su Miranda, kad ji galėtų pabendrauti su juo ir suprasti, koks jis įdomus žmogus. Tačiau, pinigai negali nupirkti meilės. Frederiko fantazijos apie gražuolę meno studentę išauga iki pagrobimo. Ne, jis nenori jos nuskriausti, tik turėti sau.

Knyga pasakojama iš abiejų veikėjų perspektyvos, tačiau man įdomiau buvo skaityti Frederiko dalį, tas pamišusių žmonių mąstymas visada traukia labiau, taip ir knieti sužinoti kodėl jis taip elgiasi, kas dedasi jo galvoje. Tai nėra maloni ir graži dalis, juk tuo metu jis fantazavo, po truputį organizavo pagrobimą, laukė tinkamo momento, kol pagaliau planas buvo įvykdytas. Bet turiu pabrėžti, kad tai nebuvo ir šlykšti dalis, nes pagrobimo tikslas nebuvo siekis Miranda naudotis, kad būtų galima patenkinti seksualinius troškimus, jis norėjo parodyti, kad jai vieta su juo, jis yra įdomus, turtingas ir gali ja puikiai pasirūpinti. Jis pirko jai įvairius brangius daiktus, papuošalus, drabužius, paveikslus, meno knygas, geriausią maistą, o Miranda neturėjo, kur trauktis. Ji troško gyventi ir tam, kad visai neišprotėtų viena, buvo priversta bendrauti su savo pagrobėju.

Mirandos dalis yra meniškesnė, norėdama pabėgti mintimis nuo siaubingos realybės, ji daug rašė apie ankstesnį gyvenimą ir ypatingai santykius su vyresniu dailininku. Ji kaip tikras meno žmogus, kalbėjo keistomis frazėmis, pabrėžė šlykštėjimąsi materialiais daiktais ir žmonėmis norinčiais viską kontroliuoti. Ne vieną kartą Miranda bandė ištrūkti, rizikuodama savo gyvybe, tačiau visi kartai buvo nesėkmingi. Ji buvo kaip kolekcijos drugelis - prismeigtas ir negalintis pajudėti.

Dar visai neseniai skaičiau, kad vieną moterį knyga taip paveikė, kad ji negali nieko kito imti į rankas ir skaityti, nors praėjo jau keli mėnesiai. Man taip nėra, bet tai tikrai įdomaus siužeto su netikėta pabaiga knyga.

Mano įvertinimas: 4/5.