Galiu nudžiuginti tuos, kam atsibodo skaityti apie privalomąją literatūrą mano bloge. Artimiausiu metu neplanuoju imtis jokios privalomos knygos. Tad, stengsiuosi pribaigti tas, kurios jau ilgokai užsibuvo lentynoje.Taigi, dabar turėčiau kalbėti apie "Baltą drobulę". Bet tai ,iš ties, yra nelengva. Knyga paini, sunki ir varginanti. Lyg ir jau keliauji siužeto linija, viską supranti, ir staiga vėl viskas pasidaro painu, nebeaišku.
Bandysiu papasakoti taip kaip aš ją supratau, bet turbūt ją suprasti reikėjo visai kitaip.:D
Pagrindinis veikėjas - Antanas Garšva. Viename Amerikos viešbučių dirbantis liftininku. Pirmiausia, man užkliūna tai, kad poetas turi dirbti tokį visai neįdomu, varginanti darbą, kuris žudo menišką Garšvos sielą. Jis įsimyli Eleną. Ir nori su ja gyventi, gyventi ir kurti. Tačiau, Garšva serga nepagydoma liga ir turi atsisakyti tokios minties. Labai daug yra asmeninių Garšvos minčių, pamąstymų. Rišlių dialogų išvis, vos vienas kitas. Tad, kaip ir sakiau skaityti nelengva. Į šią istoriją įsipina ir Antano Garšvos atsiminimai apie vaikystę ir gyvenimą Lietuvoje, apie jo kūrybinius bandymus ir lengvabūdišką gyvenimą. Iš jo atsiminimų, galime matyti, kad vaikystė nebuvo lengva. Motina susirgo šizofreniją ir tėvas ją apleido, o kai motiną ištikdavo priepuoliai, jis ją mušdavo.
Man asmeniškai, ši knyga nelabai patiko. Daug pesimizmo, ironijos ir šaltumo iš jos sklinda. Gal šiek tiek pakeisiu savo nuomonę, kai knygą išnagrinėsime mokykloje. Nes visgi, kiek teko girdėti tai ši knygą turi ir autobiografiškumo pačiam autoriui - Antanui Škėmai. Ir, galbūt kažkurios nelaimės knygoje palietusios vaikėją, buvo tikros pačiam autoriui. Tada suprantama, kodėl tiek pilkumos šioje knygoje.
Bet žinokit, džiaugiuosi, kad perskaičiau šią knygą, taip nusimečiau didžiulį vargą nuo pečių, praplėčiau savo knygiškąjį akiratį ir išbandžiau savo kantrybę. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą